Filmo plakatas

STS-131 įgulos nuotrauka, sukurta siekiant pamėgdžioti veiksmo filmo „Armagedonas“ plakatą

Filmo plakatas – filmo reklamai naudojamas plakatas. Kino studijos atspausdina įvairių dydžių ir turinio plakatus, kad jie tiktų tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose. Juose dažniausiai vaizduojamas paveiksliukas atspindintis filmą ir užrašomas tam tikras tekstas. Dabartiniuose filmų plakatuose dažniausiai vaizduojama pagrindinių aktorių nuotraukos. Iki XX a. 10-ojo dešimtmečio vietoj nuotraukų buvo kur kas dažniau vaizduojamos iliustracijos. Užrašas ant plakatų dažniausiai susideda iš didelėmis raidėmis užrašyto filmo pavadinimo ir mažesnėmis raidėmis užrašytų pagrindinių aktorių vardų. Taip pat gali būti užrašyti direktoriaus ir personažų vardai, išleidimo data ir t. t.

Filmų plakatai demonstruojami tiek kino teatro viduje, tiek kino teatro išorėje, kur nors gatvėse ar parduotuvių vitrinose. Taip pat tie patys vaizdai gali būti pavaizduoti internetiniuose puslapiuose, filmo pristatymuose, ant DVD (ir istorinių VHS) pakuočių, skrajutėse, reklamuojami laikraščiuose ar žurnaluose ir t. t.

Filmų plakatai buvo naudojami nuo pat pirmųjų kino seansų. Patys pirmieji filmų plakatai buvo vaizduojami kino filmų repertuare, kuris būdavo kabinamas lauke, prie pirmųjų kino teatrų. XX a. pradžioje kai kuriuose filmų plakatuose buvo vaizduojama filmo scenos nuotrauka ar kelių filmo scenų iliustracijų kompozicija. Kituose filmų plakatuose būdavo meniškai vaizduojamos pagrindinių filmo scenų arba filmo temos interpretacija.

Istorija

Rudolph Valentino filme 1922 m. „Smėlis ir kraujas“

Pradžioje filmų plakatai buvo naudojami šiek tiek kitaip nei dabar. Jie bei jų kopijos kabėdavo kino teatruose tol, kol filmas būdavo juose rodomas. Kai filmas palikdavo teatrus, plakatai būdavo grąžinami juos davusiems žmonėms. Jungtinėse Amerikos Valstijose filmų plakatai paprastai būdavo grąžinami į daug tautų apimančią operaciją pavadinimu Nacionalinė kino tarnyba (National Screen Service, NSS). Ji atspausdindavo ir išdalindavo studijoms didžiąją dalį plakatų nuo 1940 iki 1984 metų. Nacionalinė kino tarnyba reguliariai pakartotinai panaudodavo plakatus, kurie būdavo grąžinami, persiųsdami juos į kitus kino teatrus. 1940–1984 metais, filmas galėdavo būti rodomas kino teatre kelerius metus. Būtent todėl dauguma plakatų grįždavo į sandėlį Nacionalinėje kino tarnyboje stipriai apiplyšę ir apsitrynę. Daugelis plakatų buvo išmetami lauk, nes filmai nebebūdavo planuojami rodyti kino teatruose arba dėl visiško plakatų nusidėvėjimo. Plakatai, kurie nebūdavo grąžinami, dažniausiai būdavo išmetami teatro savininko lauk, tačiau kai kurie atsidurdavo plakatų kolekcininkų rankose. 9-to dešimtmečio pradžioje, JAV kino studijos pradėjo pirmauti filmų plakatų gamyboje ir platinime ir pakeitė ankstesnę lyderę Nacionalinę kino tarnybą.

Kolekcionavimas

1925 m. filmo „Šarvuotis Potiomkinas“ plakatas

Filmų įžymybių rinkimas prasidėjo nuo tokių dalykų kaip iškarpų iš spaudos, autografų, fotografijų ar specialių žurnalų, tačiau greitai išplito Antrojo pasaulinio karo spaudos eroje. Kolekcionieriai pradėjo ieškoti originalaus kiekvieno sukurto filmo reklaminio plakato. Kita renkama medžiaga, tokia kaip tipiniai fojė plakatai, įvairūs skirtingo dydžio tarptautiniai ar veikėjų plakatai ir objektiniai stikleliai taip pat tapo vis dažniau ieškomi. Šiandien, filmų daiktų kolekcionavimo sritis yra išaugusi į tarptautiniu mastu pripažįstamą bendruomenę, susidedančią iš vis labiau rimtų ir finansiškai užtikrintų kolekcionierių, kas ją padaro viena iš labiausiai investicinei spekuliacijai tinkamų sferų.

Po to kai Nacionalinė kino tarnyba sustabdė didžiąją dalį savo filmo plakatų spausdinimo ir platinimo operacijų 1985 m., keletas iš jų plakatų, kurie buvo laikomi sandėliuose aplink Jungtines Amerikos Valstijas, atsidūrė privačių kolekcionierių ir filmų plakatų pirklių rankose. Šiandien egzistuoja klestinti kolekcionuojamų daiktų rinka iš filmų plakatų. Kai kurie jau tapo labai vertingi. Rekordinė kaina buvo pasiekta 2005 m. lapkričio 15 d., kai buvo sumokėta 690 tūkst. JAV dolerių už 1957 m. Fritz Lang filmą „Metropolis“ iš „Reel Poster“ galerijos Londone. Kiti ankstyvojo siaubo ir mokslinės fantastikos plakatai yra žinomi kaip atnešantys milžiniškas sumas taip pat, kaip, pavyzdžiui, egzempliorius iš filmo „Mumija“ atnešė 452 tūkstančių dolerių pelną 1997-ųjų Sotheby’s aukcione, ir plakatai iš „The Black Cat“ ir „Frankenšteino nuotaka“ parduoti už 334 600 dolerių įvairiuose „Heritage“ aukcionuose.^{[reikalingas šaltinis]} 1931 m. „Frankenšteinas“ šešialapis plakatas, kurio tėra tik vienas žinomas pavyzdys, yra laikomas vertingiausiu filmo plakatu pasaulyje.^{[reikalingas šaltinis]}

1932 m. filmo „Mumija“ plakatas

Kai kuriais atvejais, reti filmų plakatai buvo naudojami izoliacijai pastogėse. 2011 m. 33 1930–1931 m. laikotarpio filmų plakatai, įskaitant „Drakulos“ F stiliaus vienlapį (kairėje), buvo rasti vieno pastato mansardoje Bervike, Pensilvanijoje, ir 2012 m. kovą buvo parduoti „Heritage“ aukcione už 502 tūkst. JAV dolerių.

Rinkos paklausos pasekoje keletas iš senųjų, kiek populiaresnių filmų plakatų yra buvę atgaminti tiek su leidimu, tiek neleistinai. Nors meno kūriniai ant kopijų yra tokie patys kaip ant originalų, reprodukcijos kartais gali būti skirtis dydžiu, spausdinimo kokybe ir popieriaus tipu. Keletas interneto svetainių siūlo autentiškumo testus atskirti originalus nuo kopijų.

Originalūs filmų plakatai, pagaminti filmų studijų ir pateikiami teatrams ir kitoms viešosioms vietoms (pavyzdžiui, autobusų stotelėms), niekad nėra parduodami paprastiems žmonėms. Vis dėlto, dauguma šių laikų filmų plakatų yra gaminami dideliais kiekiais ir juos dažniausiai galimi įsigyti iš kolekcionierių netiesiogiai iš įvairių antrinių rinkų, tokių kaip eBay. Atitinkamai, dauguma šiuolaikinių filmų plakatų nėra reti. Tačiau, keletas dabartinių plakatų, tokių kaip įsimintinasis „Bulvarinio skaitalo“ „Lucky Strikes“ (JAV, vienlapis plakatas), yra gana reti ir vertingi.

Filmų plakatų tipai

Fojė plakatai

Plakatas vitrinoje skirtas 1915 m. filmui „Tautos gimimas“

Fojė plakatas filmui „Little Lord Fauntleroy“ (1921 m.), kuriame vaizduojama aktorė Mary Pickford

Fojė plakatai yra mažesnio, dažniausiai 11 × 14 colių (28 × 36 cm), taip pat 8 × 10 colių (20 × 25 cm) dydžio plakatai. Jie buvo naudojami kaip vieni iš filmo reklamos formų pačioje filmų industrijos pradžioje. Fojė plakatai yra kolekcionuojami. Jų vertė priklauso nuo amžiaus, kokybės bei populiarumo. Dažniausiai leisti 8 atvirukų komplektais – kiekviena iš jų vaizduodavo skirtingas filmo scenas. Dėl tam tikrų priežasčių, kai kurie komplektai būdavo padidinami iki 12 arba sumažinami iki 6 atvirukų. Filmo „Bėgantis žmogus“ (1963 m.) komplektas turėjo tik 6 atvirukus, kai ankstyvosios klasikos filmo „Itališkas apiplėšimas“ (1969 m.) komplektas apėmė 12 nuotraukų. Filmai, išleisti pagrindinių gamybos kompanijų, kurios patyrė finansinių sunkumų, kartais išvis neturėdavo nė vieno lydinčio atvirukų komplekto. Galbūt ryškiausias šio scenarijaus pavyzdys būtų Michael Mann kultinis klasikos pavyzdys „Žmonių medžiotojas“ (1986 m.), kuriam taip ir nebuvo nė karto atspausdintas nė vienas JAV fojė plakatas. Taip pat, nė vienas 10 × 8 colių spalvotas atvirukų komplektas nebuvo išleistas ir John Carpenter siaubo klasikos filmui „Helovynas“ (1978 m.).

Beineko retų knygų ir rankraščių biblioteka Jeilio universitete saugo nebylių 1910–1930 m. vesterno filmų vestibiulio atvirukų kolekciją.

Išankstiniai plakatai

Išankstiniai plakatai (angl. teaser posters) yra ankstyvieji reklaminiai filmų plakatai, susidedantys iš pagrindinio vaizdo ar dizaino ir neviešinantys per daug informacijos, tokių kaip siužetas, tema ar veikėjai. Jų tikslas yra pakelti susidomėjimą filmui bei įkyriai reklamuoti filmą. Antrasis filmo pavadinimas (angl. tagline) taip pat gali būti įtrauktas. Yra atvejų, kai išankstiniai plakatai yra paleidžiami daug anksčiau nei filmas pereina į produkcijos etapą (atšauktų projektų plakatai yra istoriškai informatyvūs), nors dažniausiai jie yra paleidžiami vystymo etapu.

Filmo veikėjų plakatai

Filmuose, kuriuose yra keli pagrindiniai veikėjai, gali būti komplektas plakatų, kiekvienas vaizduojantis individualų filmo veikėją. Dažniausiai jie susidaro iš aktoriaus vardo ir/arba veikėjo vardo. Taip pat gali būti įtrauktas antrasis pavadinimas, kuris atspindi veikėjo išskirtinumą.

Filmų plakatų formatai

Filmų plakatai į rinką išeina pačių įvairiausių dydžių ir stilių – priklausomai nuo šalies, kur jie buvo išleisti. Dažniausiai pasitaikantys yra sąraše apačioje.

Jungtinės Amerikos Valstijos

• Vieno lapo, 686x1020 mm, stataus formato
• Autobuso stotelės arba metro plakatas, 1016x1524 mm, stataus formato

Sekantys plakatų formatai buvo bendrai naudojami JAV iki XX a. 9-ojo deš. vidurio, o nuo tada palaipsniui buvo išimti iš produkcijos.

• Vieno lapo dydžio, 686x1040 mm, stataus formato (tokio dydžio plakatas buvo 25,4 mm didesnis nei šiuolaikiniai)
• Ekrano tipo (arba kitaip – pusė lapo), 559x711 mm, gulsčio formato
• Įklija, 356x914 mm, stataus formato
• Atvirukas su langeliu, 356x559 mm, stataus formato
• Dviejų lapų dydžio, 1040x1370 mm, gulsčio arba stataus formato
• Trijų lapų dydžio, 1040x2060 mm, stataus formato, paprastai surinktas iš dviejų atskirų dalių
• 30x40, 762x1016 mm, stataus formato
• 40x60, 1016x1524 mm, stataus formato
• Šešių lapų dydžio, 2060x2060 mm, kvadratinio formato, dažniausiai surinktas iš keturių atskirų vienetų
• Dvidešimt keturių lapų dydžio, 6250x2740, gulsčio formato, dažniausiai vadinamas skelbimų lenta

Jungtinė Karalystė

• Keturgubas, 762x1020 mm, gulsčio formato
• Dvigubas, 508x762, stataus formato
• Vienas lapas, 686x1020 mm, stataus formato
• Trigubas lapas, 1020x2060 mm, stataus formato

Australija

• Afiša, 330x762 mm, stataus formato (iki XX a. 7-ojo deš. afišos būdavo 36 cm ilgio)
• Vienas lapas, 685,8x1016 mm, stataus formato

Kūrybinės grupės sąrašas

Kūrybinės grupės sąrašas (billing block, 'viešinimo blokas') yra „sąrašas vardų, kurie papuošia apatinę oficialaus filmo plakato dalį (arba juosta (angl. one sheet), kaip yra vadinama kino industrijoje). Tai yra ikoniškas dizaino elementas daugeliui atpažįstamas kaip filmo plakato kreditai, kurie yra skirstomi į kelis tipus. Vienas iš jų – reklaminis viešinimas (angl. promo billing). Tai yra plakatai, kurių viršuje yra pagrindinių aktorių vardai, filmo pavadinimas bei jo paleidimo į rinką data. Kitas tipas yra paskutinis viešinimas (angl. last billing), kuris yra laikomas labiausiai vertu pagarbos, todėl šiuo būdu yra pažymimi didelių žvaigždžių vardai, dalyvaujančių laidoje ir pan. Aktorius yra paminimas paskutinis kreditų sąrašo gale su žodžiais „su“ arba „ir“, kad būtų išaukštintas jo vardas. Paskutinis tipas yra pirminis viešinimas (angl. top billing). Tai yra pati kairiausia vieta viešinimo bloko viršuje ir yra laikoma pačia svarbiausia kreditų vieta. Vakarų kultūroje žmonės skaito nuo viršaus į apačią, iš kairės į dešinę, todėl manoma, kad viršaus kairinį kampą jie įsimins geriausiai, kol dar yra sutelkę savo dėmesį. Viešinimo bloko pavyzdys vaizduojamas Reynold Brown filmo „Moteris milžinė puola“ (Attack of the 50 Foot Woman, 1958 m.) plakato apačioje. Filmo plakatuose viešinimo blokas dažniausiai yra talpinamas labai sutrumpintu šriftu (raidės aukštis kelis kartus eina į plotį). Pagal susitarimą, dydis yra nustatomas suskaičiuojant pavadinimo raidžių aukščio vidurkį. 25 arba 35 proc. nuo suskaičiuoto vidurkio ir bus viešinimo bloko raidžių dydis. Įtraukimas į kreditus ir viešinimo blokas yra vienas iš detalios sutarties tarp aktoriaus ir prodiuserio. Sutrumpinto šrifto naudojimas leidžia raidžių aukščiui nepažeisti kontrakto apribojimų ir suteikia pakankamai horizontalios erdvės viso reikalingo teksto įtraukimui.

Žymūs filmų plakatų kūrėjai

Filmo „Moteris milžinė puola“ (1958 m.) ironiškas plakatas, kurį sukūrė Reynold Brown

Paprastai filmų plakatų kūrėjų pavardžių ar inicialų nebūna pateikiama ant paties plakato, dažnai jie lieka tiesiog anonimais. Kaip bebūtų, keletas kūrėjų tapo žinomais, dėl išskirtinių plakatų bei iliustracijų. Kai kurie kūrėjai, kaip, pavyzdžiui, Drew Struzan, dažniausiai pasirašo ant savo kūrinių, platinamų plakatų.

John Alvin

Pavyzdžiai: „Likvidatorius“, „Liūtas karalius“, „Ateivis“

Richard Amsel

Pavyzdžiai: „Indiana Džounsas ir dingusios Sandoros skrynios ieškotojai“, „Apgaulė“

Saul Bass

Pavyzdžiai: „Svaigulys“, „Švytėjimas“, „Love in the Afternoon“

Reynold Brown

Pavyzdžiai: „Attack of the 50 Foot Woman“, „Creature from the Black Lagoon“, „The Incredible Shrinking Man“, „The Time Machine“

Tom Chantrell

Pavyzdžiai: „Von Ryan’s Express“, „Zulu Dawn“, „The Land That Time Forgot“

Jack Davis

Pavyzdžiai: „It’s a Mad, Mad, Mad, Mad World“, „Viva Max!“, „Kelly’s Heroes“

Frank Frazetta

Pavyzdys: „What’s New Pussycat?“

Bill Gold

Pavyzdžiai: „Kasablanka“, „Prisukamas apelsinas“, „Tik Tavo akims“

Al Hirschfeld

Pavyzdžiai: „The Sunshine Boys“, „Noises Off“

Mitchell Hooks

Pavyzdžiai: „Daktaras Ne“, „The Sand Pebbles“, „El Dorado“

The Brothers Hildebrandt

Pavyzdžiai: „Žvaigždžių karai: epizodas IV - nauja viltis“ („Style B“ naujas leidimas), „Barbarella“

Tom Jung

Pavyzdžiai: „Žvaigždžių karai“ („Style A“), „Žvaigždžių karai: epizodas V - imperija kontratakuoja“, „Papillon“, „Žiedų valdovas“, „Vėjo nublokšti“

Mort Kunstler

Pavyzdžiai: „The Poseidon Adventure“, „The Taking of Pelham One Two Three“, „The Hindenburg“

Frank McCarthy

Pavyzdžiai: „The Ten Commandments“, „The Train“, „The Dirty Dozen“, „Jos Didenybės slaptojoje tarnyboje“

Robert McGinnis

Pavyzdžiai: „Casino Royale“, „Breakfast at Tiffany’s“

Bob Peak

Pavyzdžiai: „Our Man Flint“, „Camelot“, „Šių dienų apokalipsė“, „Šnipas, kuris mane mylėjo“

John Solie

Pavyzdžiai: „Shaft’s Big Score“, „Capone“

Vladimir ir Georgii Stenberg

Pavyzdys: „Man with a Movie Camera“

Drew Struzan

Pavyzdžiai: „Žvaigždžių karai“, „Ateivis“, „Indiana Džounsas“, „Atgal į ateitį“, „Padaras“, „Juros periodo parkas“, „Haris Poteris ir išminties akmuo“

Howard Terpning

Pavyzdžiai: „The Guns of Navarone“, „Cleopatra“, „The Sound of Music“

Boris Vallejo

Pavyzdžiai: „National Lampoon’s Vacation“, „Q“, „Barbarella“, „Aqua Teen Hunger Force Colon Movie Film for Theaters“

Europos filmų plakatų kūrėjai

• Prancūzija
  • Boris Grinsson
  • Jean Mascii
  • Yves Thos
• Italija
  • Anselmo Ballester
  • Alfredo Capitani
  • Renato Casaro
  • Averado Ciriello
  • Renato Fratini
  • Luigi Martinati
• Ispanija
  • Macario Gomez

Apdovanojimai

Kasmetiniai Key Art Awards apdavanojimai, remiami leidinio „The Hollywood Reporter“, skiria apdovanojimus ir geriausiam filmo plakatui šiose kategorijose: komedija, drama, veiksmo filmas, nuotykių filmas, filmo anonsas ir tarptautinis filmas. „The Hollywood Reporter“ apibrėžia „key art“ terminą kaip „vienkartinį, ikonografinį vaizdą, kuris yra filmo marketingo kampanijos pagrindas.“ 2006 m. originalus filmo „Avinėlių tylėjimas“ (1991 m.) plakatas buvo įvardintas kaip geriausias filmo plakatas „per 35 metus“.

Lietuviškų filmų plakatai

Filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ reklaminis plakatas

Lietuviškų filmų plakatai siekia XX a. Kai kurie jų net traktuojami kaip kultūrinis paveldas. 2011 metais lietuviškų filmų plakatų paroda buvo surengta Didžiojoje Britanijoje. Parodoje buvo demonstruojami net 69 kino filmų plakatai, apimantys keturių XX amžiaus dešimtmečių laikotarpį. Dauguma jų paimti iš asmeninės fotografės Marta Ovod kolekcijos. Daugelyje plakatų atsispindi ne tik filmo tematika, bet ir kontekstas – sovietinio režimo griūtis, nepriklausomybės siekimas. 2012 metais Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje buvo atidaryta paroda „Lietuviški kino plakatai (1953–2010)“. Apie 40 lietuviškų kino plakatų iš muziejuje saugomų poros šimtų šio meno pavyzdžių buvo eksponuojama muziejuje. Šiuolaikiniai lietuviško kino plakatai tokie kaip „Tadas Blinda. Pradžia“, „Aurora“, „Aš esi tu“ ir pan. stipriai tobulėja ir nenusileidžia užsienio kuriamiems plakatams. Yra naudojamos įvairios technikos, imamasi naujų idėjų ir nematytų sprendimų.

Nuorodos

• zebra.15min.lt: Top 10 uždraustų kino filmų plakatų
• Filmų plakatų duomenų bazė (anglų k.)