Elektrinis ungurys
|
Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus). |
| Electrophorus electricus |
|---|
 Elektrinis ungurys |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Electrophorus electricus Linnaeus, 1766 |
| Sinonimai[2] |
|
 Elektrinių ungurių (Electrophorus) genties rūšių paplitimo arealas Pietų Amerikos žemyno šiaurėje:
|
Elektrinis ungurys (Electrophorus electricus) – elektražuvių (Gymnotiformes) būrio gėlavandenių žuvų rūšis.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paplitę Pietų Amerikos Gvianos plokščiakalnio regione[3] Gyvena Orinoko upės baseine ir čia esančiose salpose, pelkėse, šlapynėse, mažuose stovinčio vandens upeliuose, užutėkiuose. Slepiasi dumblinguose vandens telkinių dugnuose.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūnas gyvatiškas (cilindriškas, ilgas), siekia iki 2 m ilgį ir 20 kg svorį. Tamsiai pilkos arba rudos spalvos su gelsva ar oranžine papilve. Neturi žvynų, pelekų. Patinai daug mažesni už pateles. Nepaisant pavadinimo, elektrinis ungurys labiau giminingas šamams, o ne unguriams.
Elektra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Turi elektrocitais užpildytus elektrinius organus, kurie geba generuoti aukšto ir žemo dažnio elektros signalus. Žuviai aptikus maisto smegenų signalai atveria jonų kanalus, kurie leidžia tekėti natriui ir akimirksniu pakeičia poliariškumą. Dėl staigios elektros potencialų kaitos susidaro elektros srovė. Apie 5000–6000 ungurio organizme esančių elektrinių ląstelių gali sukelti elektros smūgį, kurio maksimali įtampa iki 650 V.[4], o stipris 1 A. Elektrinį ungurį sugauti sudėtinga, nes gindamasis jis nuolat leidžia elektros srovę ir tampa nepavojingas tik išsikrovus elektros organams. Dėl labai trumpos iškrovos trukmės (<2 ms), labai mažai tikėtina, kad elektrinis ungurys galėtų mirtinai sužaloti suaugusį žmogų.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maitinasi vėžiagyviais, smulkiomis žuvimis ir mažais žinduoliais. Sausuoju laikotarpiu patinai iš savo seilių sukuria lizdą, į kurį patelė padeda ~3000 ikrų.
Sistematika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Elektrinį ungurį pirmą kartą apibūdino Karlas Linėjus kaip Gymnotus electricus. 1865 m. Theodore Gill perkėlė rūšį į atskirą gentį Electrophorus[5] ir nuo tada tradiciškai buvo laikoma, kad gentyje ir yra tik ta vienintelė Electrophorus electricus rūšis. Tačiau 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad egzistuoja nemažai skirtumų tarp šios populiacijos, ir remiantis skirtumais tarp gyvenamos vietos, DNR, anatomijos ir fiziologijos, ekologijos - buvo pasiūlyta šią populiaciją išskaidyti į tris Electrophorus genties rūšis.[6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „IUCN Red List - Electrophorus electricus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2007-03-01.
- ↑ Electrophorus electricus. iucnredlist.org. Last assessed: 01 March 2007
- ↑ fishbase.se / Electrophorus electricus (Linnaeus, 1766) Electric eel
- ↑ theguardian.com / Shocking news: world's most powerful electric eel found in Amazon | 11 Sep 2019
- ↑ D.S. Jordan. The Genera of Fishes and a Classification of Fishes. Stanford University Press, 1963 m., 330 psl.
- ↑ nature.com / web.archive.org / Unexpected species diversity in electric eels with a description of the strongest living bioelectricity generator | 2019
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- youtube.com / Eel Kills The Huge Crocodile Voltage 600 volt Electric Eel Vs Crocodile (video siužete, elektrinis ungurys elektros iškrova nužūdo kaimaną)
