Cirkumfiksas
Cirkumfiksas – afiksas, morfema, jungiama prie kitos morfemos pradžios ir pabaigos, ją įrėminanti. Cirkumfiksai priešinami su priešdėliais, kurie dedami žodžio pradžioje (paduoti), priesagomis, kurios dedamos žodžio pabaigoje (padavėjas), ir su žodžio viduryje esančiais intarpais (tampa). Cirkumfiksai būdingi malajų,[1]gruzinų,[2] vokiečių, olandų, senajai anglų ir kai kurioms kitoms kalboms.
Pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvių kalboje cirkumfiksai reti, tačiau pasitaiko – pavyzdžiui, eiliškumą, laiko etapus arba kryptį nurodančiuose prieveiksmiuose vartojamas cirkumfiksas pa- -(i)ui: palaipsniui, pamečiui, paeiliui, pakeliui, pasroviui ir kt. Šis cirkumfiksas kilęs iš prielinksnio po, anksčiau vartoto su naudininku, ir naudininko galūnės -(i)ui (po žodžiui 'po žodžio' > pažodžiui). Pagal pažodžiui modelį imta sudarinėti prieveiksmius iš įvairių daiktavardžių.[3]
Vokiečių kalboje cirkumfiksas ge- -t vartojamas būtojo laiko dalyviams sudaryti: spielen 'žaisti; groti' – gespielt. Panaši sistema turima ir olandų kalboje (spelen – gespeeld).
Senojoje anglų kalboje esamojo laiko dalyviai būdavo sudaromi su cirkumfiksu a- -ing, pvz., a-flying 'skriejąs (-ą)'.
Vengrų kalboje aukščiausiasis laipsnis sudaromas su cirkumfiksu leg- -bb: legnagyobb 'didžiausias'.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Tadmor, Uri (2005), "Malay-Indonesian and Malayic languages", in Strazny, Philipp, Encyclopedia of Linguistics, New York: Fitzroy Dearborn, p. 644–647
- ↑ Colarusso, John, "Georgian and Caucasian languages", in Strazny, Philipp, Encyclopedia of Linguistics, New York–: Fitzroy Dearborn, p. 380–383
- ↑ A. Smetona. „Prieveiksmių daryba“. smetona.lt. Nuoroda tikrinta 2024-12-22.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)