Pereiti prie turinio

Buenos Airės (provincija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Buenos Airių provincija)
Buenos Airės
isp. Provincia de Buenos Aires
Buenos Airių provincijos vėliava Buenos Airių provincijos herbas
(Išsamiau)
Valstybė Argentinos vėliava Argentina
Administracinis centras La Plata
Partidų skaičius 134
Gubernatorius Axel Kicillof
Gyventojų (2019) 17 370 100[1]
Plotas 307 571 km²
Tankumas (2019) 56 žm./km²
Vikiteka Buenos AirėsVikiteka
Paranos delta netoli Tigrės
Vaizdas į La Platos estuariją

Buenos Airės (isp. Provincia de Buenos Aires) – provincija centrinėje Argentinoje, Atlanto vandenyno pakrantėje, tarp Kordobos šiaurės vakaruose, Entre Rioso ir Santa Fė provincijų šiaurėje, La Pampos vakaruose ir Rio Negro pietuose. Taip pat šiaurės rytuose į provinciją įsiterpia Federalinė apygarda. Sostinė – La Plata.

Ilgą laiką iki ispanų atvykimo dabartinė provincijos teritorija buvo apgyvendinta pampos indėnų: kerandų, teuelčų ir kt. Tačiau jų kultūra kolonizatorių buvo greitai sunaikinta ir išliko tik nedidelė dalis informacijos apie juos. XVI a. La Platos pakrantėse išsilaipinę ispanai netrukus pradėjo regiono kolonizaciją ir indėnų naikinimą. Derlingose pampose pradėtas vystyti žemės ūkis, gyvulininkystė, augo Buenos Airių miestas. XVIII a. dabartinė provincija įėjo į La Platos vicekaralystę. Provincijos pietinėje dalyje išlikusius indėnus jėzuitai nesėkmingai bandė atversti į krikščionybę. Piečiau Salado baseino gyvenę indėnai puldinėjo kolonistų ūkius pampose. 1879 m. pradėtas vadinamasis „Dykumos užkariavimas“, kurio metu išnaikinti praktiškai visi indėnai. 1816 m. Argentinai tapu nepriklausoma valstybe, prasidėjo konfrontacija tarp Buenos Airių miesto bei provincijos ir likusios šalies dalies dėl valdymo modelio. 1882 m. įkurtas La Platos miestas tapo provincijos sostine.

Buenos Airių provincija yra pati didžiausia Argentinoje ir užima daugiau nei 11 % šalies ploto. Beveik visa provincija – plokščios drėgnosios pampos lygumos, kurios yra didžiulės La Platos lygumos dalis. Paviršių paįvairina netoli Bahija Blankos iškylantis Ventaniljos kalnagūbris, su aukščiausia provincijos vieta Tres Picos kalnu (1239 m), bei šalia Tandilio iškilęs Tandilio kalnagūbris. Šiaurėje paviršius leidžiasi į Paranos slėnį. Vandėnyno pakrantėje gausu smėlėtų paplūdimių. Provincijai pavaldi Martino Garsijos sala La Platoje.

Buenos Airių provincijoje yra gausu nedidelių ežerėlių, vadinamų lagūnomis (laguna). Dauguma jų susidarė dėl vėjo erozijos pampose. Didžiausios lagūnos: Epekueno, Del Montės, Časkomuso. Taip pat yra ir jūrinė Mar Čikitos lagūna. Yra nedidelių druskos lygumų ir ežerėlių, laikinų ežerų. Provincijos rytuose yra užpelkėjusių pampų. Dideli pelkynai driekiasi Paranos deltoje provincijos šiaurėje. Buenos Airių provincijos pakraščiais teka didelės upės: šiaurėje – Parana, pietuose – Negras ir Koloradas, taip šiaurinėje dalyje įsiterpia milžiniška La Platos estuarija. Pagrindinėje provincijos dalyje upių tinklas tankesnis tik rytuose, kur drėgnesnės teritorijos. Čia didesnės upės yra Saladas, Sausė Grandė, gausu kanalų. Vakaruose upių kur kas mažiau, čia po liūčių atiteka Kuintas, teka nedidelė Arroyo del Medio upė.

Klimatas vidutinių platumų; būdingos karštos vasaros ir vėsios žiemos. Vyrauja rytų, pietryčių vėjai. Pajūryje šilčiau dėl didesnio kritulių kiekio (~1000 mm per metus), kurie iškrenta daugiausia spalio-kovo mėnesiais. Vakaruose orai daug sausesni, čia iškrenta 400–500 mm kritulių per metus. Žiemą La Platos regione pučia Sudestado vėjas, o vasarą Pampero, todėl žiemos būna šiltos, o vasaros ganėtinai karštos.

Mar del Platos uostas

Nuo pat kolonizacijos pradžios Buenos Airių provincijos pampose, kurėsi ūkiai (haciendas), kuriose buvo verčiamasi gyvulininkyste ir žemdirbyste. Pampų ūkinė reikšmė išliko ligi šių dienų. Buenos Airių provincija yra pagrindinis avienos, kiaulienos bei vištienos tiekėjas šalyje, bei svarbus pasaulinis jautienos tiekėjas. Pienininkystė. Pampose plyti sojų, kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų plantacijos.

Vystoma maisto (ypač mėsos, aliejaus), metalo apdirbimo, tekstilės pramonė. Mar del Platoje ir Nekočėjoje išvysyta žvejyba.

Buenos Airių provincija – daugiausiai gyventojų turinti Argentinos provincija. Čia susitelkę daugiau nei trečdalis šalies gyventojų (35 %). Didžiausia gyventojų koncentracija yra palei La Platą, Buenos Airių aglomeracijoje. Taip pat nemažai gyventojų gyvena provincijos pietryčiuose. Rečiausiai gyvenami rytai ir į Patagoniją įeinanti pati pietinė Buenos Airių provincijos dalis.

Dauguma gyventojų baltaodžiai, ispanų ir italų kilmės, taip pat gausu emigrantų iš Europos valstybių palikuonių. Vietiniai indėnai išnaikinti dar konkistos laikais, todėl dabar provincijoje gyvena nebent iš kitų regionų emigravę indėnai. Metisų dalis taip palyginti su kitomis provincijomis nedidelė.

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visente Lopesas
Buenos Airių partidai

Didžiausi miestai (2010 m.):[2]

Administracinis skirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Partido.

Buenos Airių provincija dėl istorinių aplinkybių skirstoma ne į departamentus, kaip kitos provincijos, bet į padalinius, vadinamus partido. Provinciją sudaro 134 partidai.

Argentinos provincijos

Buenos Airės (sostinės apygarda) | Buenos Airių provincija | Chuchujus | Čakas | Čubutas | Entre Riosas | Formosa | Katamarka | Kordoba | Korientesas | La Pampa | La Riocha | Mendosa | Misjonesas | Neukenas | Rio Negras | Salta | San Chuanas | San Luisas | Santa Fė | Santa Krusas | Santjago del Esteras | Tukumanas | Ugnies Žemė