Brugmansija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Brugmansia |
|---|
 Baltoji brugmansija (Brugmansia ×candida) |
| Mokslinė klasifikacija |
Brugmansija (Brugmansia) – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų gentis, paplitusi Pietų Amerikoje. Auga Andų pašlaitėse nuo Kolumbijos šiaurėje iki Čilės pietuose, rytuose siekia pietryčių Braziliją.
Genčiai priklauso 3-11 m aukščio stambūs krūmai ar nedideli medžiai. Lapai priešiniai, dideli (ilgis 10-30 cm, plotis 4-18 cm), plaukuoti, lygiu arba dantytu kraštu. Žiedai trimito formos, nusvirę žemyn, 14-50 cm ilgio, 10-35 cm pločio (ties galu), ryškiaspalviai, malonaus kvapo. Auga drėgname, gerai vėdinamame, derlingame dirvožemyje, saulėtose vietose ar daliniame šešėlyje.
Visos brugmansijos dalys yra nuodingos. Turi alkaloidų skopolamino ir atropino. Nuodų patekimas į žmogaus ar gyvūno organizmą gali sukelti mirtį, sulčių patekimas į akis – akies vyzdžio pažeidimus.
Dėl išvaizdžių žiedų brugmansijos auginamos kaip dekoratyviniai augalai, yra išvesta hibridinių rūšių. Dėl haliucinogeninių savybių vartojamas šamanistiniuose indėnų (šibarų, agvarunų, urarinų) ritualuose.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Auksuotoji brugmansija (Brugmansia aurea)
- Aukštoji brugmansija (Brugmansia arborea)
- Baltoji brugmansija (Brugmansia ×candida)
- Kvapioji brugmansija (Brugmansia suaveolens)
- Raudonoji brugmansija (Brugmansia sanguinea)
- Rausvoji brugmansija (Brugmansia ×insignis)
- Brugmansia versicolor
- Brugmansia vulcanicola
