Briedis
| Alces alces | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Briedis (Alces alces) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Paplitimas | ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Alces alces Linnaeus, 1758 |
Kitos reikšmės – Briedis (reikšmės).
Briedis (Alces alces) – stambus elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nugara, šonai ir krūtinė vasarą tamsiai rudos spalvos, papilvė, apatinė ir vidinė kojų dalys baltos. Žiemą kailis truputį šviesesnis, pilkšvesnis. Snukis kuprotas. Pasmakrėje kabo 20–30 cm ilgio, apaugusi ilgais plaukais odos raukšlė – „barzda“, kuri briedžiui senstant mažėja.
Patinai sveria daugiau kaip 550 kg, patelės apie 400 kg. Patino kūno ilgis 210–273 cm, patelės 206–250 cm, aukštis ties gogu: patino – 160–206 cm, patelės – 159–192 cm.
Ragai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Būna dviejų tipų: mentėti ir šakoti. Auga pakrypę į galvos šonus (elnių ir stirnų ragai auga statmenai kaktikauliui).
Jaunikliui patinui ketvirtą ar penktą mėnesį pradeda augti ragų kelmeliai, o pirmieji ragai – kitų metų balandžio-gegužės mėnesiais. Suaugę patinai ragus meta spalio, lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Kitų metų ragai pradeda augti vasario-kovo pabaigoje-balandžio mėnesį, o nusitrina rugpjūčio mėnesį. Jaunesni, seni ir sergantys briedžiai ragus meta gruodžio-sausio, o kartais tik vasario mėnesį. Gražiausius, geriausiai išsivysčiusius ragus turi 8-10 metų patinai. Briedžių ragai būna mentėti, siauramenčiai ir šakoti. Jų svoris – iki 15 kg.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vasarą gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, žiemą dažniausiai pušynuose. Veiklus ištisus metus. Briedis remiasi dviem pirštais, antros poros pirštų atspaudus galima rasti tik sniege, purioje, klampioje durpinėje dirvoje arba briedžiams šuoliuojant. Nors briedis stambus, tačiau labai judrus žvėris ir labai pasitikintis aplinkiniais, dėl to lengvai nušaunamas, ypač dabartinių gerai ginkluotų brakonierių. Žiemą briedžiai gyvena mišriais pulkais.
Poruojasi rugpjūčio pabaigoje-spalio pradžioje. Nėštumas – 7,5-8 mėnesiai. Jauniklius (1-2, kartais 3) atsiveda gegužės-balandžio mėnesiais. Jaunikliai oranžiškai rudos spalvos, labai ilgomis kojomis, pirmomis dienomis silpnokai vaikšto. Pienu maitinami apie 3,5-4 mėnesius, žolę pradeda ėsti jau kelių dienų amžiaus.
Briedis neblogai plaukia.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minta augaliniu maistu: medžių šakomis, lapais, žieve, pumpurais bei žolėmis. Mėgstamiausias maistas - poliarinis gluosnis ir Aliaskos gluosnis.[1] Taip pat grybais. Žiemą, susitelkę pušų jaunuolynuose, nukandžioja ištisus pušelių plotus. Per parą suėda iki 13 kg pašarų.
Amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvena apie 20-25 metus.
Priešai, nykimo priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gamtoje priešų beveik neturi, bet dažnai nukenčia nuo brakonierių ir žūsta keliuose.
Veiklos žymės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Nulaužytos pušelės, nukandžiotos karklų krūmų šakos;
- Nulaupyti uosių, ąžuolų, drebulių, guobinių, eglių, šermukšnių kamienai;
- Ragais nutrinti kamienai;
- Guoliai;
- Pėdos sniege, purioje žemėje;
- Išmatų krūvelės.
Vertė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Puošnus ir įdomus gyvūnas, daugeliui asocijuojasi su didelėmis gūdžiomis giriomis, plačiomis pelkėmis. Numesti ragai tinka papuošalams, sagoms, įrankių kotams, baldams gaminti.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje paplitęs europinis briedis (Alces alces alces). Apyretis. Oficialiai 2006 m. jų buvo apie 4200. Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, pelkėse, žiemą – pušų jaunuolynuose. Vasarą maitinasi žole, žiemą – krūmų, medžių žieve.[2]
Medžioklė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Medžiojamasis gyvūnas. Lietuvoje per 2005–2006 m. medžioklės sezoną sumedžiota 112 briedžių. Patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., pateles nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir jauniklius nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.[3]
Kita
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje žodis Briedis yra vyriška pavardė.
Briedis kaip simbolis naudojamas Lietuvos ir kitų šalių heraldikoje.
Taip pat skaityti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Taylor, Barbara. Arktis ir Antarktis. Vilnius: Alma littera, 1998, 35 psl. ISBN 9986-02-498-6.
- ↑ Briedis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 285
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.104124/jWvdEYIeRf
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]A. Navasaitis, K. Pėtelis „Medžioklė“. – ISBN 9986-756-38-3
Kęstutis Čepėnas. Briedis. Girių karalius. Kaunas: Lututė, 2014. – 168 p. – ISBN: 978-9955-37-164-9