Banderia Prutenorum
Banderia Prutenorum (lot. Prūsų vėliavos) – Lenkijos istoriko Jano Dlugošo rankraštis, parašytas lotynų kalba XV a. antroje pusėje. Vienas svarbiausių Žalgirio mūšio šaltinių. Iliustravo dailininkas Stanislovas Durinkas (m. 1492 m.). Saugomas Jogailos universitete Krokuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšyje jungtinė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė iš kryžiuočių atėmė 51 karinio dalinio – vėliavos ženklą. Nors daugumą jų iškovojo Vytauto kariai, visos jos Jogailos įsakymu suvežtos į Krokuvą ir 1411 m. iškabintos Vavelio katedroje. Po mūšio prie Nakelio 1431 m. ten sudėtos ir penkios Livonijos ordino pulkų vėliavos.
1447 m., kai buvo karūnuojamas Kazimieras Jogailaitis, į iškilmes atvyko ir Vokiečių ordino oficiali delegacija. Ta proga Janas Dlugošas, padedant kryžiuočių pasiuntiniams, sudarė vėliavų aprašus, o karaliaus dailininkas Stanislovas Durinkas padarė spalvotus vėliavų piešinius. Tai buvo pirmoji Lenkijoje atlikta istorinė dokumentacija, atlikta stengiantis išsaugoti originalų kopijas ateities kartoms.
Rankraštis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rankraštis apima 48 pergamento lapus, kurių dydis 18,6 x 29,3 cm. Rankraštyje pateikti 56 Vokiečių ordino vėliavų, kurias Lenkijos kariuomenė atėmė iš kryžiuočių Žalgirio, Koronovo ir Nakelio mūšiuose 1410–1430 m., atvaizdai ir aprašymai. Rankraštis nuo 1584 m. daug kartų perspausdintas, susilaukė daugelio tyrimų. Originalas su vėliavų piešiniais saugomas Jogailos universiteto bibliotekoje.
Vėliavų likimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kryžiuočių vėliavos Vavelyje kabėjo iki 1797 m., kai po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo austrai jas išvežė į Vieną ir ten jos dingo. Po Pirmojo pasaulinio karo pagal S. Durinko piešinius atliktos vėliavų kopijos. Antrojo pasaulinio karo metu Krokuvą užėmę vokiečiai jas iškilmingai perkėlė į mūšio vietoje pastatytą Hindenburgo mauzoliejų.
Pagal Bychovco kroniką, pusę Žalgirio mūšyje laimėtų vėliavų Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas atvežė į Vilnių ir iškabino katedroje, kur Mykolo Lietuvio liudijimu jos kartu su kitomis trofėjinėmis vėliavomis (iš viso 300) sudegė per 1529 m. gaisrą.[1]
-
Didžioji magistro Ulriko Jungingeno vėliava
-
Mažoji magistro vėliava
-
didžiojo maršalo Friydricho Valenrodo vėliava
-
Olesnicos kunigaikščio Konrado Baltojo (Albus) vėliava
-
Šventojo Jurgio vėliava
-
Kulmo miesto vėliava
-
Tomo Moerheimo, ordino vėliavininko, vėliava
-
Pomezanijos vyskupo vėliava
-
Grudziądzo miesto ir komtūrijos vėliava
-
Balgos komtūrijos ir miesto vėliava
-
Kovalevo komturijos ir miesto vėliava, kurią laikė komtūras Nikloš Vilč
-
Karaliaučiaus miesto vėliava
-
Althauzo komtūrato vėliava
-
Sembos vyskupo ir vyskupystės vėliava
-
Tuchlos miesto ir komtūrijos vėliava
-
Didžiojo komtūro Konrado Lichtenšteino vėliava
-
Nešavos komtūrijos vėliava
-
Vestfaljos samdinių vėliava
-
Rogoznos miesto ir vaito vėliava
-
Elbingo miesto ir komtūrijos vėliava
-
Engelsbergo komtūrijos ir miesto vėliava
-
Brodnicos komtūrijos ir miesto vėliava
-
Kulmo vyskupo ir vyskupystės vėliava
-
Braetano pilies ir Noimarkto miesto vaito vėliava
-
Brunsbergo miesto vėliava
-
Vokiečių kariuomenės vėliava
-
Šveicarų kariuomenės vėliava
-
Elbingo miesto ir komtūrijos antroji vėliava
-
Žulavos miesto ir vaito vėliava
-
Elbingo miestiečių vėliava
-
Šlochau komtūrijos ir miesto vėliava
-
Bartų miesto vėliava
-
Osterodės komtūrijos ir miesto vėliava
-
Ortelsburgo komtūrijos ir miesto vėliava
-
Ragainės miesto vėliava
-
Karaliaučiaus miesto vėliava
-
Reino ir Vokietijos kariuomenės vėliava
-
Diršau miesto ir vaito vėliava
-
Alenšteino miesto vėliava
-
Meisse kariuomenės vėliava
-
Brandenburgo miesto vėliava
-
Štetino kunigaikščio Kazimiero vėliava
-
Kulmo žemės kariuomenės vėliava
-
Dancigo miesto ir komtūrijos vėliava
-
Danzigo komtūrijos vėliava
-
Varmijos vyskupystės vėliava
-
Didžiojo magistro Henriko Plaueno vėliava
-
Torūnės miesto vėliava
-
DAncigo senojo komtūrato ir miesto vėliava
-
Meve pilies, komtūrijos ir miesto vėliava
-
Heiligenbeilo miesto vėliava
-
Brunsviko miesto vėliava
-
Livonijos magistro vėliava
-
Livonijos magistro vėliava
-
Livonijos magistro vėliava
-
Livonijos magistro vėliava
-
Livonijos magistro vėliava
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Svenas Ekdalis. Jono Dlugošo „Prusų vėliavos“ – Žalgirio mūšio šaltinis. Vilnius, 1992 m.
- Sven Ekdahl. Die „Banderia Prutenorum“ des Jan Dlugosz: eine Quelle zur Schlacht bei Tannenberg 1410, Vandenhoeck & Ruprecht: Göttingen, 1976 m. ISBN 978-3-525-82382-8
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Banderia Prutenorum. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 596 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rankraščio nuotraukos
- Banderia Prutenorum faksimilė, 1-11 puslapiai Archyvuota kopija 2007-04-30 iš Wayback Machine projekto.
- Banderia Prutenorum faksimilė, 10-20 puslapiai Archyvuota kopija 2007-05-04 iš Wayback Machine projekto.
- Banderia Prutenorum faksimilė, 20-30 puslapiai Archyvuota kopija 2007-05-05 iš Wayback Machine projekto.
- Banderia Prutenorum faksimilė, 30-40 puslapiai Archyvuota kopija 2007-05-04 iš Wayback Machine projekto.
- Banderia Prutenorum faksimilė, 40-48 puslapiai Archyvuota kopija 2007-05-04 iš Wayback Machine projekto.