1830 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1830 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nedatuota
- Ivanas Levickis, Lietuvos istorizmo krypties inžinierius architektas, atvykęs iš Rusijos (m. 1894 m.).
- Kiprijonas Maculevičius, Lietuvos architektas (m. 1906 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rugpjūčio 3 d. – Fridrichas Gotlibas Hasenšteinas, padėjęs Liudvikui Rėzai rengti biblijos leidimą[1] (g. 1786 m.).
- Lapkričio 21 d. – Jonas Sniadeckis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės astronomas, matematikas, filosofas, pedagogas; Vilniaus Universiteto profesorius, 1807–1815 m. - rektorius (g. 1756 m.).
Nedatuota
- Dionizas Poška, XIX a. lietuvių rašytojas, vienas žymiausių kultūros veikėjų (g. 1757 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 13 d. – Augustas Daugulis, pirmasis profesionalus latvių grafikas (m. 1899 m.).
- Kovo 15 d. – Paulius Heizė, vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas, vienas žymiausių XIX a.-XX a.-ojo amžiaus literatūrinio gyvenimo asmenybių. Garsus tapo savo novelėmis (m. 1914 m.).
- Kovo 19 d. – Jonas Dogelis, lietuvių kilmės Rusijos farmakologas (m. 1916 m.).
- Rugsėjo 8 d. – Frederikas Mistralis, 1914 m. kovo 25 d. Majane) − prancūzų poetas ir oksitanų kalbos leksikografas. Felibrižo (literatūrinio judėjimo, siekusio provansalų literatūros atgimimo) pradininkas ir žymiausias atstovas. 1904 m. suteikta Nobelio literatūros premija.
- Rugsėjo 13 d. – Karlis Teodoras Hūnas, latvių tapytojas, grafikas (m. 1877 m.).
- Spalio 15 d. – Porfirijus Diasas, Amerikos–Meksikos karo savanoris, Prancūzų intervencijos herojus ir Meksikos prezidentas. Jis valdė nuo 1876 iki 1880 ir nuo 1884 iki 1911 (m. 1915 m.).
- Gruodžio 10 d. – Emilė Elizabetė Dikinson, JAV poetė. Gyveno uždarą gyvenimą. Kūryba (išskyrus keletą eilėraščių) buvo paskelbta po mirties. Emily Dickinson lyrika ("Eilėraščiai", 3 t. 1955 m.) filosofinė, jai būdinga polinkis į misticizmą, gamtos, meilės, mirties motyvai, intymios, kartais ironiškos intonacijos, paradoksai, novatoriškas eiliavimas.[2] (m. 1886 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 11 d. – Johann Baptist Edler von Lampi, austrų dailininkas – portretistas (g. 1751 m.).
- Gegužės 16 d. – Jean Baptiste Joseph Fourier, prancūzų matematikas bei fizikas, labiausiai žinomas už Furjė eilučių tyrimus ir pritaikymą. Taip pat jo vardu yra pavadintos Furjė transformacijos (g. 1768 m.).
- Birželio 4 d. – Antonijus Chosė de Sukrė, Pietų Amerikos išsivadavimo kovų lyderis. Sukrė buvo vienas artimiausių Simono Bolivaro draugų ir bendražygių (g. 1795 m.).
- Lapkričio 30 d. – Pijus VIII, 253 - ias Romos katalikų bažnyčios popiežius (g. 1761 m.).
- Gruodžio 17 d. – Simonas Bolivaras, viena ryškiausių Pietų Amerikos istorinių asmenybių, žymus karvedys ir Politikas (g. 1783 m.).
Nedatuota
- Jansas Jorkas, prūsų generolas, 1812 m. pasirašęs Tauragės konvenciją (g. 1759 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Fridrichas Gotlibas Hasenšteinas[neveikianti nuoroda].
- ↑ Emily Dickinson. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio