Žirondistai

Žirondistai Girondins
Lyderiai	Antuanas de Kondorsė Žanas Mari Rolanas Žakas Pjeras Briso Pjeras Viktiurnjenas Vernjo
Įkurta	1791 m.; prieš 233 metus (1791)
Panaikinta	1793 m.; prieš 231 metus (1793)
Būstinė	Bordo, Žironda
Laikraštis	Patriote français Le Courrier de Provence La chronique de Paris
Politinė ideologija	Abolicionizmas^[1] Respublikonizmas^[2] Klasikinis liberalizmas^[2] Ekonominis liberalizmas^[2]
Politinė pozicija	Kairė^[3]

Žirondistai (pranc. Girondins) – Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu gyvavusi politinė grupuotė. Pavadinimas kilęs nuo to, kad pagrindiniai jos lyderiai buvo Žirondos departamento atstovai. Žirondistai atstovavo išsilavinusiųjų ir pasiturinčiųjų miestiečių interesams. Jų atrama buvo laikoma: provincijos buržuazija ir inteligentai. Jie pasisakė už reformas, kurios būtų vykdomos palaipsniui ir taikiai.

Šaltiniai

↑ David Barry Gaspar; David Patrick Geggus (1997). A Turbulent Time: The French Revolution and the Greater Caribbean. Indiana University Press. p. 262.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 „Girondin“. Encyclopædia Britannica.
↑ During the election of new deputies to the legislativeOctober 1 , 1791, it included a majority of 350 moderate "Constitutional" deputies, a right wing made up of more than 250 Feuillants , divided between "Fayettists" and "Lamethists" and a left wing where we note 136 deputies registered with the Jacobins (even if the Girondin general staff was not very assiduous, preferring the salons), among which several provincials (including Guadet, Gensonné and Vergniaud, originally from Gironde, explaining the name of the future Gironde), with a small group of more advanced democrats (Lazare Carnot, Robert Lindet, Georges Couthon). See Michel Vovelle, La Chute de la Royauté, 1787-1792 , volume 1 of the Nouvelle histoire de la France contemporaine , Paris, Le Seuil, 1999, p. 270-271 , and Jean-Claude Bertaud, Camille and Lucile Desmoulins , Presses de la Renaissance, 1986, p. 157.

Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] David Barry Gaspar; David Patrick Geggus (1997). A Turbulent Time: The French Revolution and the Greater Caribbean. Indiana University Press. p. 262.

[Britannica-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 „Girondin“. Encyclopædia Britannica.

[3] During the election of new deputies to the legislativeOctober 1 , 1791, it included a majority of 350 moderate "Constitutional" deputies, a right wing made up of more than 250 Feuillants , divided between "Fayettists" and "Lamethists" and a left wing where we note 136 deputies registered with the Jacobins (even if the Girondin general staff was not very assiduous, preferring the salons), among which several provincials (including Guadet, Gensonné and Vergniaud, originally from Gironde, explaining the name of the future Gironde), with a small group of more advanced democrats (Lazare Carnot, Robert Lindet, Georges Couthon). See Michel Vovelle, La Chute de la Royauté, 1787-1792 , volume 1 of the Nouvelle histoire de la France contemporaine , Paris, Le Seuil, 1999, p. 270-271 , and Jean-Claude Bertaud, Camille and Lucile Desmoulins , Presses de la Renaissance, 1986, p. 157.

[1]

[2]

[3]