Pereiti prie turinio

Žirondistai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žirondistai
Girondins
LyderiaiAntuanas de Kondorsė
Žanas Mari Rolanas
Žakas Pjeras Briso
Pjeras Viktiurnjenas Vernjo
Įkurta1791 m.; prieš 233 metus (1791)
Panaikinta1793 m.; prieš 231 metus (1793)
BūstinėBordo, Žironda
LaikraštisPatriote français
Le Courrier de Provence
La chronique de Paris
Politinė ideologijaAbolicionizmas[1]
Respublikonizmas[2]
Klasikinis liberalizmas[2]
Ekonominis liberalizmas[2]
Politinė pozicijaKairė[3]

Žirondistai (pranc. Girondins) – Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu gyvavusi politinė grupuotė. Pavadinimas kilęs nuo to, kad pagrindiniai jos lyderiai buvo Žirondos departamento atstovai. Žirondistai atstovavo išsilavinusiųjų ir pasiturinčiųjų miestiečių interesams. Jų atrama buvo laikoma: provincijos buržuazija ir inteligentai. Jie pasisakė už reformas, kurios būtų vykdomos palaipsniui ir taikiai.

  1. David Barry Gaspar; David Patrick Geggus (1997). A Turbulent Time: The French Revolution and the Greater Caribbean. Indiana University Press. p. 262.
  2. 2,0 2,1 2,2 „Girondin“. Encyclopædia Britannica.
  3. During the election of new deputies to the legislativeOctober 1 , 1791, it included a majority of 350 moderate "Constitutional" deputies, a right wing made up of more than 250 Feuillants , divided between "Fayettists" and "Lamethists" and a left wing where we note 136 deputies registered with the Jacobins (even if the Girondin general staff was not very assiduous, preferring the salons), among which several provincials (including Guadet, Gensonné and Vergniaud, originally from Gironde, explaining the name of the future Gironde), with a small group of more advanced democrats (Lazare Carnot, Robert Lindet, Georges Couthon). See Michel Vovelle, La Chute de la Royauté, 1787-1792 , volume 1 of the Nouvelle histoire de la France contemporaine , Paris, Le Seuil, 1999, p. 270-271 , and Jean-Claude Bertaud, Camille and Lucile Desmoulins , Presses de la Renaissance, 1986, p. 157.