Čiuvašai
| Čiuvašai | |
|---|---|
 Čiuvašai XX a. pr.
| |
| Gyventojų skaičius | ~1 900 000 |
| Populiacija šalyse |  Rusija:1 637 094
|
| Kalba (-os) | čiuvašų, rusų |
| Religijos | stačiatikybė, tradicinis tikėjimas, islamas |
| Giminingos etninės grupės | totoriai, mariai |
Čiuvašai (чăвашсем) – Rytų Europos tiurkų tauta. Gyvena Rusijoje (daugiausia Čiuvašijoje, Tatarstane, Baškortostane, Samaros, Uljanovsko srityse), tarybiniais metais daug čiuvašų pasklido po visą TSRS ir dabar gyvena Kazachijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje, Turkmėnijoje ir kt. Populiacija – apie 1,9 mln. žmonių. Kalba čiuvašų kalba, priklausančia tiurkų kalbų grupei, plačiai vartoja rusų kalbą.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tradiciniai verslai: žemdirbystė (javai, linai), rečiau – gyvulininkystė (avys, galvijai, kiaulės, arkliai), bitininkystė. Amatai: medžio drožyba, puodininkystė, pynimas, audimas, siuvinėjimas. Tarybiniais metais daugelis čiuvašų pradėjo dirbti pramonės įmonėse, kolūkiuose, paslaugų sferoje.
Dauguma tikinčiųjų čiuvašų yra stačiatikiai, tačiau dalis išpažįsta senąjį čiuvašų tikėjimą bei islamą. Išplėtotas muzikinis folkloras, mitologija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip ir Kazanės totoriai, čiuvašai yra Pavolgio bulgarų palikuonys. Tiurkų gentis bulgarai VII-VIII a. atsikraustė iš šiaurės Kaukazo bei Azovo stepių ir susiliejo su vietinėmis finougrų gentimis. Čiuvašai susiliejo daugiausia su mariais, bet išsaugojo savo kalbą. Nuo 1508 m. minimi rašytiniuose šaltiniuose[1], kaip atskira tauta įėjo į Kazanės chanatą. XVI–XVII a. grįžo į pietinę Čiuvašiją, kurią buvo palikę dėl nogajų ir kipčiakų antpuolių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2021 m. Lietuvos gyventojų surašymą Lietuvoje gyveno 177 čiuvašai[2].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Čiuvašai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas