Okinavas prefektūra
Suostėnė | Naha |
Regijuons | Kiūšiū |
Sala | Okinavas salas, Mijako salas, Jaejamas salas |
Gobernatuorios | Denis Tamakis |
Pluotībė | 2 280,98 km² |
- % ondėns | 0,5 |
Gīvėntuojē (2021 m. groudė 1 d.) | |
- Gīvėntuoju | 1 468 983 |
- Tonkoms | 644 žm./km² |
Srėtis | 5 |
Savėvaldībės | 41 |
ISO 3166-2 | JP-47 |
Svetainė | www.pref.okinawa.jp/ english/ |
Prefektūras sėmbuolē | |
- Sėmbuolē | Marguojė raudūnė (Erythrina variegata), Okinavėnė pošės (Pinus luchuensis), Okinavas genīs (Sapheopipo noguchii) |
Okinavas prefektūra (japuonėškā 沖縄県 = Okinawa-ken, tarėms okinavėškā: ʔUchinā-chin) – patiūs pėitūs asontė Japuonėjės prefektūra, prigolontė Kiūšiū regijuonou. Prefektūrą sodar šėmtā Riūkiū salīna salū, 1000 km ėlgoma jousla ētontiu į šiaurės vakaros nu dėdliu Japounėjės salū: Honšiū, Šikoku ė Kiūšiū. Prefektūras suostėnė Naha isėkūros pėitėniam Okinavas saluos, dėdliausės prefektūruo ė tonkiausē apgīvėndėntas, šmuotė. Gėnčītėnas Senkaku salas tēpuogė pdigol Okinavas prefektūrā.
Okinavas saluos vėitėnē Riūkiū žmuonis īr. Ligė 1879 m. toriejė sava atskėra valstībė, Riūkiū karalīstė. Pu Ontra svieta vainuos palėka ožjėmta JAV karioumenės ė tėktās 1972 m. grōžėnta i Japuonėjės sodieti. Prefektūruo tēpuogė isėkūrosės JAV karėnės bazės - ėš vėsa 75% vėsū Japuonėjuo asontiu JAV karėniu baziu.
Hokaids - Aomoris - Ivatė - Mijagis - Akita - Jamagata - Fukušima - Ibarakis - Točigis - Gunma - Saitama - Čiba - Tokėjės - Kanagava - Nijigata - Tojama - Išikava - Fukujos - Jamanašis - Naganas - Gifu - Šidzuoka - Aičis - Mijė - Šiga - Kijuots - Osaka - Hiogo - Nara - Vakajama - Totoris - Šimanė - Okajama - Hirošima - Jamagučis - Tokušima - Kagava - Ehimė - Kočis - Fukuoka - Saga - Nagasakis - Kumamots - Oita - Mijadzakis - Kagošima - Okinava