Aleska
Aleska | |||||||||
Valstėjė | |||||||||
| |||||||||
Suostėnė | Džuns | ||||||||
Dėdliausis miests | Ankorėdžos | ||||||||
Pluots | (1-a) | ||||||||
• Vėsos | 1 717 855 km² | ||||||||
• Ondou | 13,77 % | ||||||||
Gīventuoju | (47-a) | ||||||||
• Gīventuoju sk. ( m.) | 626 932 | ||||||||
Aukštausė vėita | Makinlė kalns (6193,7 m) | ||||||||
Gobernatorios | Sean Parnell (R) | ||||||||
Čiesa zuona | UTC-9/-8 | ||||||||
Ėnternetėnė svetainė | www.alaska.gov |
Aleska vuo Aliaska (onglėškā: Alaska) - dėdliausė, bat retiausē apgīvėnta JAV valstėjė, rītūs tor robežio so Kanada.
Istuorėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Nū Azėjės i Šiaurės Amerėka par Aleskas terėtuorėjė pėrmė žmuonės atējė prīš 15-40 tūkstontiu metu. Eskėmā ė aleutā Aliaskuo pradiejė gīvent prīš 3-8 tūkstontius metu. Pėrms euruopėitis čėštās atplaukė 1741 m. ė tas bova V. J. Berings. 1784 m. ikorta pėrmuojė rosu gīvenvėitė, 1799 m. ikorta Rosėjės ė Amerėkas bendruovė, katra faktėnā ligė 1867 m. kontruoleva prekība kailēs ė mediuojėma. 1867 m. kuova 30 d. Rosėjė pardavė JAV Aleska ož 7,2 mln. JAV duoleriu (pu 2 cėntos ož kuožna akra). XIX omžiaus 9 dešimtemtie bova rasta auksa, prasidiejė auksa karštėnė, atvažiava šmuots koluonėstu, grētā ėšplėta akonuomėkas vīstīmasės. 1884 m. Aleska palėka gubernatuorė valduoma apīgarda, 1903 m. nustatīts robežios so Kanada, nū 1912 m. patapa terituorėjė. 1959 m. Aleska palėka JAV valstėjė.
Akuonuomėka
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]Valstėjės akonuomėkuo glabnė īr nėptas, kalnakasības, dėrbības, turėzma sektuorē. Aleskuo ėškasama 1/4 vėsuos JAV ėškasamas nėptas.
Demograpėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]2008 metās Aleskuo gīvena 686293 žmuonis.