arsima

Taip pat žr.: arsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

arsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. arsimas, mot. g. arsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	arsimas	arsimi	arsima	arsimos	arsima	-
kilm.	arsimo	arsimų	arsimos	arsimų	-	-
naud.	arsimam	arsimiems	arsimai	arsimoms	-	-
gal.	arsimą	arsimus	arsimą	arsimas	-	-
įnag.	arsimu	arsimais	arsima	arsimomis	-	-
viet.	arsimame	arsimuose	arsimoje	arsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	arsimasis	arsimieji	arsimoji	arsimosios	-	-
kilm.	arsimojo	arsimųjų	arsimosios	arsimųjų	-	-
naud.	arsimajam	arsimiesiems	arsimajai	arsimosioms	-	-
gal.	arsimąjį	arsimuosius	arsimąją	arsimąsias	-	-
įnag.	arsimuoju	arsimaisiais	arsimąja	arsimosiomis	-	-
viet.	arsimajame	arsimuosiuose	arsimojoje	arsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. arsimas.
• Skiemenys: ar-si-ma

arsima

1. ta kurią ars

Etimologija

<= arti, aria, arė

---