Pereiti prie turinio

Zubovai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zubovai
rus. Зубовы
Zubovų giminės herbas
Zubovų giminės herbas
Pradininkas Amragatas
Titulas grafai
Laikotarpis XIII a.
Šalys Rusijos imperija
Dvarai Rundalė, Joniškis, Šiauliai, Gubernija, Ginkūnai, Kairiai, Bubiai, Plungė, Kretinga, Tauragė ir kt.

Zubovai (rus. Зубовы) – Rusijos imperijos grafų ir Šv. Romos imperijos kunigaikščių giminė, kilusi XIII a.Vladimiro vietininko Amragato[1].

Giminės pradininku laikomas Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystės baskakas (totorių chano vietininkas užkariautoje žemėje) Amragatas. Jo vardas kildinamas iš Amir Gata arba Amir-Gataulla (t. y. valdytojas Dievo valia). Manoma, kad tai buvęs Volgos bulgarų kunigaikštis, Gatos emiras, kuris su kitais bulgarų (bolgarų) didikais 1236 m. traukdamasis nuo mongolų-totorių antplūdžio rado prieglobstį pas Vladimiro kunigaikštį[2]. 1237 m. jis priėmė krikštą ir Zacharijaus vardą.

Amragato sūnus Jonas turėjo du sūnus: Jokūbą ir Nikitą. Jokūbo sūnus buvo Simonas, vaikaitis – Jonas, provaikaitis – Simonas, proprovaikaičiai – Andriejus ir Prokopijus. XV a. antroje pusėje gyvenęs Andriejus susilaukė sūnų Ivano ir Grigorijaus. Ivano sūnus Nikita Širiajus (Šira) buvo vadinamas Zubu. Todėl jo sūnus Lukjanas, Ignatijus ir Michailas gavo Zubovo pavardę ir davė pradžią trims giminės šakoms. Nelikus vyriškos giminės palikuonių, Michailo šaka greitai nutrūko. Ignatijaus palikuonys gavo grafo ir kunigaikščio titulus.

Daugelis Zubovų XVII a. buvo stalininkais ir vaivadomis, o labiausiai XVIII a. antroje pusėje valstybės ir karo tarnyboje iškilo Aleksandro Zubovo (17271795) sūnūs Nikolajus, Dmitrijus, Platonas ir Valerijonas.

Lietuvoje Zubovai pasirodė XVIII a. pabaigoje. Po III-jo Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimo (1795 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II savo favoritui grafui Platonui Zubovui dovanojo daug dvarų Kuršo gubernijoje ir Šiaulių ekonomiją Lietuvos gubernijoje. Vėliau, 1805-1806 m. jis įsigijo Ginkūnų, Tauragės, Kretingos, Plungės, Grūšlaukės ir kitus dvarus. 1829 m. Platono Zubovo valdas Lietuvoje paveldėjo brolis Dmitrijus Zubovas, kuris laikomas grafų Zubovų giminės Lietuvos šakos pradininku. Jo sūnaus Nikolajaus (Mikalojaus) Zubovo palikuonys susigiminiavo su Lietuvos bajorais, rėmė tautinį lietuvių judėjimą, pasižymėjo švietėjiška ir kultūrine veikla.

Giminės atstovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Giminės atstovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Amragatas (Zacharijus) (XIII a.) – Aukso Ordos chano vietininkas Vladimiro kunigaikštystėje.
    • Jonas (XIII a.) – Amragato sūnus.
      • Nikita – Jono sūnus.
      • Jokūbas – Jono sūnus.
        • Simonas – Jokūbo sūnus.
        • Jonas – Jokūbo sūnus.
          • Simonas – Jono sūnus
            • Prokopijus – Simono sūnus
            • Andriejus (XV a. antra pusė) – Simono sūnus
              • Grigorijus – Andriejaus sūnus
              • Ivanas – Andriejaus sūnus
                • Nikita Širiaj (Šira)–Zubas – Ivano sūnus
                  • Michailas Zubovas
                  • Lukjanas Zubovas
                  • Ignatijus Zubovas

Aleksandras Zubovas (1727-1795) – grafas, Rusijos imperijos kariuomenės papulkininkis, senatorius, Senato oberprokuroras

  1. Общий гербовник дворянских родов Всероссийскойи мперии, ч. 2. Санкт Петербург, 1992, c. 25-26
  2. Халиков А. Х. 500 русских фамилий болгаро-татарского происхождения. Казань, 1992, 192