Pereiti prie turinio

Zogas I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zogas I
Albanijos karalius
Gimimo vardas Ahmed Muhtar bey Zogolli
Gimė 1895 m. spalio 8 d.
Burelis, Osmanų imperija Osmanų imperija
Mirė 1961 m. balandžio 9 d. (65 metai)
Siurenas, Prancūzija Prancūzija
Albanijos karalius
Valdė 1928 m. rugsėjo 1 d. - 1939 m. balandžio 9 d. (10 metų)
Ankstesnis jis pats (kaip prezidentas)
Vėlesnis Viktoras Emanuelis III
Albanijos prezidentas
Valdė 1925 m. sausio 31 d. - 1928 m. rugsėjo 1 d. (3 metai)
Ankstesnis pareigos įkurtos
Vėlesnis jis pats (kaip karalius)
Albanijos ministras pirmininkas
Valdė 1922 m. gruodžio 26 d. - 1928 m. rugsėjo 1 d. (5 metai)
Ankstesnis Xhafer Ypi
Vėlesnis Kostaq Kotta
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Zogas I
Parašas

Zogas I (alb. Naltmadhnija e tij Zogu I, Mbreti i Shqiptarëve, 1895 m. spalio 8 d. – 1961 m. balandžio 9 d.) – Albanijos vadovas 1922–1939 m. Būdamas 27 metų, jis iš pradžių buvo jauniausias Albanijos ministras pirmininkas (1922–1924 m.), paskui prezidentas (1925–1928 m.) ir galiausiai karalius (1928–1939 m.).

Osmanų Albanijoje gimęs Zogas nuo jaunystės aktyviai dalyvavo Albanijos politikoje, o per Pirmąjį pasaulinį karą kovojo Austrijos-Vengrijos pusėje. Jis ėjo įvairias ministro pareigas Albanijos vyriausybėje, kol 1924 m. birželį buvo ištremtas, bet vėliau, remiamas Jugoslavijos ir baltagvardiečių kariuomenės, grįžo ir buvo išrinktas ministru pirmininku.[1] 1925 m. sausį Zogas buvo išrinktas prezidentu ir jam buvo suteikti diktatoriaus įgaliojimai,[2] kurių dėka jis vykdė svarbias vidaus reformas, varžė pilietines laisves ir sudarė sąjungą su Benito Musolinio Italija. 1928 m. rugsėjį Albanija buvo paskelbta monarchija, o jis atsisėdo į sostą kaip albanų karalius Zogas I.[3]

Zogui valdant Albanija vis labiau patekdavo į Italijos įtaką, o ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, nepaisant Zogo pasipriešinimo, šalis tapo beveik visiškai priklausoma nuo Italijos. 1939 m. balandį Italija įsiveržė į Albaniją ir greitai užėmė šalį. Musolinis paskelbė Albaniją Italijos protektoratu ir privertė Zogą išvykti į tremtį. Antrojo pasaulinio karo metais jis gyveno Anglijoje, tačiau Envero Hodžos komunistinis režimas neleido jam grįžti į Albaniją. Visą likusį gyvenimą Zogas praleido Prancūzijoje, o mirė 1961 m. balandį, sulaukęs 65 metų. Jo palaikai buvo palaidoti Tjė kapinėse netoli Paryžiaus, o 2012 m. perkelti į karališkąjį mauzoliejų Tiranoje.[4]

  1. ″Врангелове команде у Врању и Скопљу″. // Politika, 2017-12-04, p. 19.
  2. Fischer, Bernd J. & Schmitt, Oliver Jens, eds. (2022), Interwar Albania: The Rise of Authoritarianism, 1925–1939, Cambridge Concise Histories, Cambridge University Press, p. 191–225, doi:10.1017/9781139084611.009, ISBN 978-1107017733 
  3. „Zog I | king of Albania“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2017-08-16.
  4. Remains of King Zog repatriated from France to Albania. Nuoroda tikrinta 2012-11-16.

Papildomam skaitymui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Bobev, Bobi. "The Dictatorship of Ahmed Zogou." Etudes Balkaniques 29, no. 2 (1993): 16–33.
  • Fischer, Bernd J. "Albanian Highland Tribal Society and Family Structure in the Process of Twentieth Century Transformation." East European Quarterly 33, no. 3 (1999): 281–301.
  • Tomes, Jason. "The Throne of Zog." History Today 51, no. 9 (2001): 45–51.
  • Patrice Najbor. "Les réalisations du roi Zog", "Monarkia Shqiptare 1928–1939", 2011, ISBN 978-9994317219.