Viršuliškės
- Apie kaimą Elektrėnų savivaldybėje žr. Viršuliškės (Elektrėnai).
| Viršuliškės | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1969 m. | ||
  Viršuliškės |
||
| 54°42′18″š. pl. 25°13′44″r. ilg. / 54.705°š. pl. 25.229°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Viršuliškių seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Wierszuliszki, rus. Вершулишки | |
Viršuliškės – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo miesto centro, prie vakarinio aplinkkelio.[2] Sudaro Viršuliškių seniūniją. Ribojasi su Karoliniškėmis pietuose, Justiniškėmis šiaurės vakaruose, Pašilaičiais šiaurėje, Šeškine rytuose. Vakaruose Vilniaus vakarinis aplinkkelis skiria nuo Pilaitės ir Buivydiškių.
Yra Vilniaus pal. Jurgio Matulaičio bažnyčia (1996 m.), mokykla, Spaudos rūmai (1986 m.), Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, jaunimo, specialiosios mokyklos, Vilniaus statybininkų rengimo centras Viršuliškių (Sudervės) kapinės (katalikų ir žydų), 2-asis troleibusų parkas, Grožio terapijos ir chirurgijos klinika „Sugihara“, prekybos centras „Mada“, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų būstinė.
Pro Viršuliškes važiuoja daug troleibusų (7, 13, 16, 18, 19) ir autobusų (2G, 4G, 7, 30, 32, 54, 55, 63, 75) maršrutų. Svarbiausios stotelės: Viršuliškės, Sietyno st., Piliakalnio st., Spaudos rūmai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anksčiau šioje vietoje buvo Viršuliškių kaimas (šaltiniuose minimas nuo XVI a.), kuris prie Vilniaus miesto buvo prijungtas 1969 m. Gyventojai pradėjo keltis į naujai pastatytus gyvenamuosius daugiaaukščius namus 1977 m.[3] Viršuliškių statybos projektą 1973 m. parengė Birutė Kasperavičienė ir J. Zinkevičius[4].
XIX a. pab. Viršuliškių kaimas buvo Riešės valsčiuje, Fričinskių valda (1865 m.).[5]
Dar iki XX a. pab. vakarinė dalis sudarė Viršuliškių kaimą, įeinantį į Buivydiškių apylinkę (1979 m. jame gyveno 27 žmonės).
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pastaba: 1880–1989 m. duomenys Viršuliškių kaimui, XXI a. – Viršuliškių seniūnijai.
 | ||||||
| 1880 m. | 1905 m.[6] | 1931 m.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 86 | 185 | 311 | 27 | 16 | ||
| 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur. | - | - | - | ||
| 14 733 | 13 877 | - | - | - | ||
| ||||||
Švietimo įstaigos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Darželiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vilniaus lopšelis-darželis „Puriena“, Tujų g. 1
- Vilniaus lopšelis-darželis „Jurginėlis“, Justiniškių g. 47
- Vilniaus lopšelis-darželis „Zylutė“ (grupės lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis), Justiniškių g. 45
- Vilniaus lopšelis-darželis „Gluosnis“, Justiniškių g. 65
- Vilniaus lopšelis-darželis „Žilvitis“, Viršuliškių g. 9
Mokyklos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vilniaus Viršuliškių mokykla, Viršuliškių g. 7
- Vilniaus statybininkų rengimo centras, Laisvės pr. 53
- Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Laisvės pr. 58
- Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla, Viršuliškių g. 103
- Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla, Viršuliškių g. 103
- Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, Viršuliškių g. 103
- Vilniaus Levo Karsavino mokykla (rusų kalba), Justiniškių g. 43
- Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija (lenkų kalba), Rygos g. 10
Žinomi žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Agnė Zuokienė, politikė
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Viršuliškių rajono vaizdai
-
-
-
-
-
-
Kariuomenės Sausumos pajėgų štabas -
-
Viršuliškių gatvė -
Šešuolių gatvė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.70 ir 25.23“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
- ↑ A. Tarvydo filmas apie stambiaplokščių namų statybą „Baltojo Vilniaus legenda“ nuo 11:00
- ↑ Viršuliškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ Wierszuliszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 388 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Viršuliškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 795 psl.
- Viršuliškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 575
- Viršuliškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 294 psl.
