Vinilinė plokštelė
Vinilinė plokštelė – analoginio garso laikmena, diskas, ant kurio yra išraižytas spiralinis griovelis, kuris kinta pagal garso bangą. Griovelis dažniausiai prasideda ties plokštelės kraštu, o baigiasi ties viduriu (beveik visuomet uždaru žiediniu grioveliu). Vinilinės plokštelės paprastai apibūdinamos pagal jų skersmens dydį (30 cm, 25 cm, 17,5 cm ir kt.), sukimosi greitį (33, 78, 45 aps/min. ir kt.), talpą, reprodukcinį tikslumą ar garso kanalų skaičių (monofoninį, stereofoninį, kvadrofoninį ir kt.).
Didžiąją XX a. dalį vinilinės plokštelės buvo pagrindinė terpė, naudojama muzikos atkūrimui, pakeitusios fonografo cilindrus. Vėlyvajame 8-ajame dešimtmetyje skaitmeninės laikmenos įgijo didesnę rinkos dalį ir 1991 m. išstūmė vinilines plokšteles.[1] Tačiau, jos tebėra leidžiamos ir XXI amžiuje. Apie 2008 m. plokštelės atgavo populiarumą, buvo parduota apie 2,9 mln. vnt. tais metais, ir tai didžiausias pardavimų skaičius nuo 1998 m.[2] Jas dažniausiai naudoja įvairūs didžėjai ar kolekcionieriai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ It's almost final for vinyl: Record manufacturers dwindle in the U.S. Archyvuota kopija 2013-01-16 iš Wayback Machine projekto.. Kitchener – Waterloo Record – Kitchener, Ont., 1991-01-09.
- ↑ 2009 R.I.A.A. 2009 Year-End Shipment Statistics Archyvuota kopija 2012-04-17 iš Wayback Machine projekto.. (angl.)