Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba
| Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba | |
|---|---|
_of_the_Lithuanian_Naval_Forces_insignia.png) | |
| Veikimo laikas | 2022 m. rugpjūčio 1 d.–dabar |
| Valstybė |  Lietuva
|
| Pavaldus | Karinės jūrų pajėgos |
| Rūšis | Jūrų pėstininkai |
| Pravardė | Fuzilierių batalionas |
| Globėjas | Kazimieras Nestoras Sapiega |
| Šūkis | „Fuzilierių stiprybė – Narsa ir Dorybė!“ |
| Vadovybė | |
| Vadas | kmdr. Gediminas Šimkevičius |
| Simbolika | |
| Tarnybos vėliava | 
|
| Beretė | 
|
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba (UPGT) – Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karinis dalinys, esantis Karinių jūrų pajėgų sudėtyje.
Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos pagrindinis uždavinys – taikos, krizės ir ginkluoto konflikto metu vykdyti uosto ir priekrantės apsaugos bei gynybos funkcijas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Kuršių mariose ir Lietuvos teritorinės jūros priekrantės zonoje, siekiant užtikrinti uosto funkcionalumą nacionalinėms reikmėms ir sąjungininkų atvykimui, bei bendrų operacijų su NATO vykdymui.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ištakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarnybos tradicijos ištakos paimtos iš LDK kariuomenės artilerijos generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos 7-ojo fuzilierių regimento (pulko) suformuoto 1790 m. kovo 2 d. (dabar minima kaip Fuzilierių diena) iš Gardino karališkųjų rūmų apsaugos bataliono.[1]
Šiuolaikinėje Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Lietuvoje nuo 1994 iki 1999 m. jūrų pėstininkų užduotis vykdė 7 Dragūnų Pamario gynybos batalionas priklausęs Karinėms jūrų pajėgoms dalyvavęs tarptautinėse operacijose ir pratybose, vėliau integruotas į Sausumos pajėgas.
Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. siekiant panaikinti priekrantės ir uosto gynybos spragą bei atlikti kitas pavestas jūrų pėstininkams funkcijas, į vieną struktūrą sujungus KJP Povandeninių veiksmų komandą ir KJP Logistikos tarnybos Apsaugos kuopą buvo įsteigta ir dalinai suformuota Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba kurioje veikia dvi pėstininkų (fuzilierių) kuopos. Formuojant dalinio tradicijas dalinyje tarnaujančius karius pradėta vadinti jūrų fuzilieriais (jūrų pėstininkais), o pati tarnyba neoficialiai vadinama Fuzilierių batalionų.[2]
2023 m. gegužę Nidoje dislokuotas Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Apsaugos kuopos 3-asis pėstininkų (fuzilierių) būrys.[3]
2023 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neatlyginamai perdavė KJP greitaeigį gelbėjimo katerį Storebro SB90E P351 „Žaibas“ kuris bus naudojamas Seklių vandenų komandoje - vykdant patruliavimo, pajėgų apsaugos, žvalgybos, paramos nardymo užduotys.[4]
Vadai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Komandoras Mindaugas Andrulis (2022 m. rugpjūčio 1 d. – 2024 m. liepos 12 d.)[3]
- Komandoras Gediminas Šimkevičius (2024 m. liepos 12 d. – dabar)
Tarptautinis bendradarbiavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Siekiant vystyti pajėgumą pradėta žvalgytis į kitų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkų analogiškus padalinius.
Portugalijos ir Lietuvos karines jūrų pajėgas sieja ilgalaikis glaudus bendradarbiavimas – įkūrus Uosto ir priekrantės gynybos tarnybą pradėtas glaudus bendradarbiavimas su Portugalijos jūrų pėstininkų (fuzilierių) korpusu[5], kurio fuzilieriai yra dislokuoti Lietuvoje nuo 2015 m. pagal NATO programą „Assurance Measures“[6]. Lietuvos ir Portugalijos fuzilieriai kartu dalyvauja įvairaus masto pratybose - 2024 m. kartu dalyvavo didžiausiuose Lietuvos karinio laivyno pratybose „Audros smūgis“ kurios buvo nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas“ dalimi - vykstant pratyboms į Lietuvą atvyko Portugalijos karinio laivyno vadas viceadm. N. Ch. Ferreira kuris aplankė tarnybą.[5]
2023 m. lapkričio 14-16 d. Uosto ir priekrantės gynybos tarnyboje lankėsi Vokietijos karinio laivyno Jūrų bataliono delegacija. Delegacija detaliai susipažino su tarnyba ir jos uždaviniais, struktūra, perspektyvomis. Siekiant aktyviai bendradarbiauti su Vokietijos Jūrų batalionu, kuris aktyviai vysto Uosto apsaugos sistemas - vizito metu buvo abipusiai pasidalinta informacija apie Uosto apsaugos modulio sistemų vystymą, diskutuota apie bendradarbiavimo galimybes ir bendrų pratybų organizavimą artimiausiu laikotarpiu.[7]
2023 m. gegužės 16 d. Seklių vandenų komandos kariai baigė Vokietijos snaiperių kursus Hammelburgo kariniame poligone.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Uosto ir priekrantės gynybos tarnybą sudaro:
- Štabas;
- I-oji apsaugos kuopa;
- Seklių vandenų komanda
- Povandeninių veiksmų komanda;
- Ryšių ir informacinių sistemų būrys.
II-oji apsaugos kuopa ir Kranto gynybos būrys bus vystomas ateityje.[8]
Įranga ir ginkluotė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai yra aprūpinami ir ginkluojami pagal tarnybos padalinio funkcijas ir keliamas užduotys:
- Apsaugos kuopos ir RIS būrio (kur tarnauja nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai) individualus aprūpinimas atitinka įprastą Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų lengvųjų pėstininkų lygį.
- Povandeninių veiksmų ir Seklių vandenų komandų fuzilieriai yra aprūpinami specializuota įranga kuri dažnai atitinka kariuomenės specialiųjų padalinių standartus - vykdant laivų apžiūros ir šturmo funkcijas, priešakinį stebėjimą, išminavimą ir tarnybą karo laivuose.[9]
Seklių vandenų komandos fuzilierius valdo bepilotį orlaivį.
Visi Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai dėvi sausumos universalaus marginimo lauko uniformas.
Ginkulotė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Skirtingų modifikacijų HK G36 – individualus šaulio ginklas;
- FN MAG – skyriaus kulkosvaidis;
- Carl Gustav – skyriaus granatsvaidis;
- M14 MOD – taikliojo šaulio ginklas;
- ČZ 75 – pistoletas.[10]
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mercedes Benz GD – visureigis;
- Unimog 4x4 – sunkvežimis;
- DAF F218 series – sunkvežimis.
- Storebro SB90E – greitaeigis patrulinis kateris:
- P351 „Žaibas“[4]
- „Jahu“ klasės U-700 greitaeigis patrulinis (desantinis) kateris (2 vnt. 2025 m.)[11];
- Pripučiamos valtis kietu dugnu
Specializuota įranga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bepiločiai orlaiviai;
- Dugno stebėjimo įranga
- Jūros dugno dronas
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://kariuomene.lt/uosto-ir-priekrantes-gynybos-tarnyba/istorija-ir-simbolika/istorija/25286
- ↑ Nikitenka, Denisas (2022-11-18). „Kuršių neriją gins fuzilieriai“. ve.lt. Vakarų ekspresas. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
- ↑ 3,0 3,1 Neringos savivaldybėje dislokuotas naujas Karinių jūrų pajėgų padalinys. Lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2023-07-27.
- ↑ 4,0 4,1 https://klaipedaassutavim.lt/naujienos/miestas/karinems-juru-pajegoms-perduotas-klaipedos-uosto-gelbejimo-kateris-zaibas
- ↑ 5,0 5,1 https://www.kariuomene.lt/kas-mes-esame/naujienos/portugalijos-laivyno-vadas-stebejo-kariniu-juru-pajegu-pratybas-audros-smugis-2024/25906
- ↑ https://m.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/atvyko-portugalu-juru-pestininkai-1118865
- ↑ https://www.facebook.com/photo/?fbid=122153853776180440&set=pb.61555413221445.-2207520000
- ↑ https://kariuomene.lt/karines-juru-pajegos/padaliniai/uosto-ir-priekrantes-gynybos-tarnyba/23242
- ↑ https://www.youtube.com/watch?v=6jutIpSOy2c
- ↑ https://www.facebook.com/photo.php?fbid=122122636166180440&set=pb.61555413221445.-2207520000&type=3
- ↑ https://klaipedaassutavim.lt/naujienos/miestas/karinems-juru-pajegoms-perduotas-klaipedos-uosto-gelbejimo-kateris-zaibas
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba Archyvuota kopija 2023-07-27 iš Wayback Machine projekto.
- Oficialus Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Facebook puslapis.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
.png){kind=small}
.png){kind=small}
