Ulonai
Ulonai – lengvosios kavalerijos rūšis atsiradusi XVIII amžiuje.[1] Kareiviai buvo ginkluoti ietimis, pistoletais ar šautuvais. Skiriamasis aprangos ženklas – keturkampė kepuraitė. Prie ieties antgalio tvirtinta vėliavėlė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ulonų pavadinimas kildinamas iš panašaus turkiško termino. Minimi VI a. istorikų veikaluose, reguliarūs daliniai formuoti nuo XVIII amžiaus. Manoma, kad apie 1730 m. totorių kilmės pulkininko Aleksandro Ulano vadovaujamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių pulkas pradėtas vadinti pagal savo vado pavardę – ulonais.[2] Vadintis ulonu buvo didelė garbė. Vėliau šis pavadinimas prigijo ir būriams, kuriuose tarnavo ir ne totorių tautybės kariai. Lengvosios kavalerijos būriai ulonais ilgainiui buvo vadinami Lenkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje ir net Pietų Amerikoje.[3] Lenkijoje ulonų terminas buvo naudojamas iki 1937 m.
Tarpukario Lietuvos kariuomenėje iki 1940 m. rugsėjo buvo Antrasis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pulkas performuotas į Raudonosios armijos 184 šaulių divizijos šaulių pulką. 2013 m. ulonų vardas suteiktas Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionui.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ulonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 349 psl.
- ↑ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totoriai Archyvuota kopija 2013-12-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuva egzistuos, bet Lietuvoje nebus lietuvių? Archyvuota kopija 2014-03-12 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].png){kind=small}
|
Šis straipsnis apie karinius laipsnius yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |