Trygve Lie
| Triugvė Li Trygve Lie | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1896 m. liepos 16 d. Oslas, Norvegija |
| Mirė | 1968 m. gruodžio 30 d. (72 metai) Geilo, Norvegija |
| Palaidotas (-a) | Upsala, Švedija |
| JTO Generalinis sekretorius | |
| Kelintas | 1 |
| Ėjo pareigas | 1946 m. vasario 2 d. – 1952 m. lapkričio 10 d. (6 metai) |
| Ankstesnis | Gladwyn Jebb (ėjo pareigas) |
| Vėlesnis | Dag Hammarskjöld |
| Veikla | Norvegijos politikas, ekonomistas, diplomatas. Buvo pirmasis Generalinis Jungtinių Tautų sekretorius (nuo 1953 iki 1961 m.), |
 Vikiteka |
Trygve Lie |
| Parašas | |
| |
Triugvė Li (norv. Trygve Lie, g. 1896 m. liepos 16 d. Osle, Norvegijoje – m. 1968 m. gruodžio 30 d. Geilo, Norvegijoje) – Norvegijos politikas, teisininkas, diplomatas. Buvo pirmasis Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius (nuo 1946 m. iki 1952 m.).[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Kristianijoje, kuri 1925 m. buvo pervadinta į Oslą. Triugvė Li tėvas 1902 m. emigravo į JAV ir negrįžo. 1919 m. baigė teisės studijas Oslo universitete. Tais pat metais tapo Darbo partijos nariu. Nuo 1919 m. iki 1921 m. buvo Norvegijos Darbo partijos leidinio redaktoriumi. Nuo 1922 m. iki 1935 m. dirbo Norvegijos profsąjungų susivienijimo teisės konsultantu. 1935 m. paskirtas Norvegijos Teisingumo ministru. Tais pat metais pritarė L. Trockiui Norvegijoje suteikti politinį prieglobstį, kuris 1933 m. buvo ištremtas iš SSRS. 1937 m. išrinktas į Norvegijos parlamentą. 1939 m. dirbo ir Prekybos ministro pareigose. Nuo 1939 m. rugsėjo paskirtas Tiekimo bei laivybos ministru. 1940 m. balandžio 9 d. Nacių Vokietijai užpuolus Norvegiją, įsakė visiems šalies laivams išplaukti į Sąjungininkų šalių uostus. Nuo 1940 m. birželio dirbo Jungtinėje Karalystėje veikusioje emigracinėje Norvegijos vyriausybėje. 1940 m. gruodį pradėjo eiti Norvegijos užsienio reikalų ministro pareigas, o nuo 1941 m. vasario – užsienio reikalų ministru. 1945 m. dar kartą išrinktas į Norvegijos parlamentą. 1945 m. vadovavo Norvegijos delegacijai San Francisko konferencijoje, kurioje buvo įsteigta Jungtinių Tautų organizacija. Dalyvavo rengiant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuostatus. 1946 m. vadovavo Norvegijos delegacijai Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje. 1946 m. vasario 1 d. išrinktas pirmuoju Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi. Palaikė Izraelio ir Indonezijos įkūrimą. Siekė išspręsti 1948 m. kilusį Indijos ir Pakistano konfliktą dėl Kašmyro. Rėmė Kinijos Liaudies Respublikos narystę Jungtinėse Tautose. Korėjos karo metu Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pasmerkė Šiaurės Korėjos veiksmus ir paragino Jungtinių Tautų nares padėti Korėjos Respublikai atremti agresiją. Dėl to SSRS nepritarė 1950 m. lapkričio 1 d. Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos nutarimui vėl paskirti jį į Generalinio sekretoriaus pareigas. Dėl SSRS ir JAV spaudimo, 1952 m. lapkritį atsistatydino iš pareigų. Vėliau užėmė Akershuso gubernatoriaus pareigas. Nuo 1963 m. iki 1964 m. buvo Norvegijos pramonės, o nuo 1964 m. iki 1965 m. – prekybos ministras.
Buvo apdovanotas Norvegijos ir daugelio kitų šalių ordinais ir medaliais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lie Trygve Halvdan (Triugvė Halvdanas Li). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 128 psl.