Pereiti prie turinio

Thomas Young

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Tomas Jungas)
Thomas Young
Gimė 1773 m. birželio 13 d.
Milvertonas, Anglija
Mirė 1829 m. gegužės 10 d. (55 metai)
Londonas, Anglija
Sritis fizika, fiziologija, egiptologija
Žinomas (-a) už Astigmatizmas
Dvigubo plyšio eksperimentas
Jungo modulis
Parašas

Tomas Jungas (angl. Thomas Young, 1773 m. birželio 13 d. – 1829 m. gegužės 10 d.) – anglų mokslininkas, vienas banginės šviesos teorijos kūrėjų.[1]

Tomas Jungas taip pat su Christianu Heigensu ir Robertu Huku buvo tos pačios nuomonės, jog šviesai sklisti yra reikalinga terpė – eteris.[2]

Žymiausi pasiekimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tomas Jungas išmoko skaityti būdamas dvejų metų, šešiametis studijavo literatūrą, 9-14 metų mokėsi graikų ir romėnų klasikų, prancūzų, italų, senovės žydų, persų ir arabų kalbų, išmoko diferencialinio skaičiavimo, parašė išsamią graikų filosofinių sistemų analizę. Pasirinkęs mediko profesiją, 1795 metais įsigijo medicinos daktaro diplomą. Jis buvo kartu ir astronomas, ir metalurgas, ir fizikas, ir muzikantas, ir net gabus gimnastas. Svarbiausias T. Jungo nuopelnas – šviesos interferencijos reiškinio atradimas bei difrakcijos reiškinio paaiškinimas remiantis bangine teorija. Interferencijos terminą sugalvojo būtent Jungas. Pirmasis jis išmatavo ir šviesos bangos ilgį.

1807 m. nustatė, jog Huko dėsnis galioja tik pradinėje apkrovimo stadijoje, taip pat apibrėžė tamprumo modulio sąvoką (nors ji 1727 m. minima Leonardo Oilerio rankraščiuose).[3]

Jis taip pat domėjosi egiptologija ir netgi ėmėsi versti Rozetos akmenį, tačiau sugebėjo perskaityti tik Ptolemėjo vardą. Nusivylęs savo rezultatais metė šį užsiėmimą. Tarp šio mokslininko ir egiptologijos tėvo Ž. F. Šampoljono vyko lenktynės hieroglifų šifravime, anglui pasitraukus prancūzas tapo vieninteliu, kuris teisingai perskaitė hieroglifus.

  1. Thomas Young. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-12).
  2. KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 82 p. ISBN 5-430-03260-3.
  3. „Medžiagų mechanikos istorijos apybraižos“. Suarchyvuota iš originalo 2014-11-27. Nuoroda tikrinta 2014-11-27.