Thomas Gainsborough

Tomas Geinsboras

Tomo Geinsboro autoportretas (apie 1758-59, Nacionalinė portretų galerija, Londonas)
Gimė	1727 m. gegužės 14 d. Sadberis, Safolkas
Mirė	1788 m. rugpjūčio 2 d. (61 metai) Londonas
Tautybė	anglas

Veikla	XVIII a. dailininkas

Vikiteka	Thomas Gainsborough

Tomas Geinsboras (Geinsboro, angl. Thomas Gainsborough, 1727 m. gegužės 14 d . − 1788 m. rugpjūčio 2 d.) – XVIII a. anglų tapytojas ir grafikas. Portretistas ir peizažistas. Vertinamas inovatyviausiu ir originaliausiu Anglijos XVIII a. dailininku.^[1]

Biografija

Tomas Geinsboro gimė 1727 m. Sadberyje, Safolko grafystėje. Pakrikštytas gegužės 14 d. Buvo Džono ir Marijos Geinsborų vaiku. Jo tėvas buvo audinių prekiautojas. Būdamas 13 m. amžiaus Tomas pradėjo mokintis Londone pas sidabro kalinių meistrą ir buvo apmokytas knygų iliustratoriaus, prancūzo Hubert Gravelot. Iki 1745 m. Tomas Geinsboro atidarė nuosavą dailės studiją Londone. 1746 m. jis vedė Margaret Burr ir 1748 m. gyveno Safolke. 1749 m. datuojamas jo vienas geriausiai žinomų ankstyvųjų portretų „Misteris ir misis Endriai“. 1752 m. Tomas persikraustė į Ipsvičą, 1759 m. – į Batą, kur dirbo portretistu. Ipsviče daugiausia tapė vietos pirklių portretus, Bate jo užsakovus pradėjo sudaryti turtingesnio sluoksnio atstovai, kurie poilsiaudavo šiame mieste. Užsakovų rato pasikeitimą pradėjo rodyti žmogaus ūgio dydžio, pilno stoto portretai. Ankstyvąją Tomo Geinsboro kūrybą paveikė Antonio van Deiko portretinis stilius, galima įžvelgti prancūziškų graviūrų ir olandiško peizažo tapybos įtakas. 1761–1769 m. periodu Geinsboras eksponavo savo paveikslus Menininkų draugijos parodose. 1768 m. Tomas Geinsboro buvo vienas Londono karališkosios akademijos steigėjų (vienintelis iš provincijos). 1772 m. jis priėmė savo pusbrolį Gainsborough Dupont dirbti asistentu. Nežinoma, kad Geinsboras būtų turėjęs kitų pagalbininkų, jis nelaikė mokinių, kurie tapytų portretų veikėjų drapiruotes.

1774 m. Tomas galutinai persikėlė į Londoną, apsigyveno Šombergo name Pall Mall kvartale. Jau tuo metu Geinsboras išvystė nuosavą tapybos stilių, pasižymėjusį elegantiška maniera, greitais ir lengvais potėpiais, švelniomis, pranykstančiomis spalvomis.^[2] Tomas Geinsboro tapo mėgstamu dailininku Anglijos karaliaus aplinkoje, nors oficialiai pagrindiniu dailininku buvo paskirtas Džošua Reinoldsas. 1777 m. jam paveikslus užsakė Kamberlendo hercogai, 1781 m. – Anglijos karalius ir karalienė.^[3] 1782 m. dailininkas su Gainsborough Dupont lankėsi Vakarų krašte, 1783 m. su Samuel Kilderbee – Ežerų krašte. Tomas Geinsboro sakė, kad portretai yra jo profesija, o peizažai – jo malonumas. Peizažus Geinsboro tapė jau ir persikraustęs į Londoną iš provincijos. Sukūrė daug peizažų piešinių pieštuku, anglimi, kreida. Paruošė keletą grafikos darbų, eksperimentavo su technika. Vėlyvojoje kūryboje įtraukė lengvo turinio, pastoralinių siužetų paveikslus (pvz., „Valstietė mergaitė, renkanti žabus“, 1782 m.). Vienintelį kartą Geinsboras paliko Angliją 1783 m. – keliavo į Nyderlandus. Vėlyvojoje Geinsboro kūryboje atsekamos Rubenso įtakos apraiškos, Klodo Loreno peizažų ramumas. Geinsboras nerodė polinkio istorinėms ar literatūrinėms asocijacijoms savo paveiksluose. Tomas Geinsboro mirė 1788 m. rugpjūčio 2 d. Londone. Palaidotas Šv. Onos bažnyčios kieme Kju (Londono priemiestis). Jo kūryba priskiriama rokokui. Name Sadberyje, kuriame Geinsboras gimė, yra įrengtas jo vardo muziejus.

Darbų galerija

„Misteris ir misis Endriai“ (1749, Nacionalinė Londono galerija)
„Safolko peizažas“ (apie 1746-50, Meno istorijos muziejus, Viena)
„Pora peizaže“ (1753, Dalvičo paveikslų galerija, Londonas)
„Kaimo keliukas su besiilsinčiais čigonais“ (piešinys, mišri technika, apie 1760-65, Jeilio Britų meno centras, Jeilio universitetas)
„Džonas Kempbelas, 4-asis Argailo kunigaikštis“ (1767, Nacionalinė Škotijos galerija, Edinburgas)
„Sasekso grafienė Estera ir jos duktė, ledi Barbara Jelverton“ (1771, Toledo meno muziejus, Toledas)
„Peizažas su avių banda“ (apie 1773-77, Jeilio Britų meno centras, Jeilio universitetas)
„Britanijos princesė Elžbieta“ (1782, Karališkoji kolekcija)
„Jūros krantas su žvejais“ (1781-82, Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)
„Maršamo vaikai“ (1787, Berlyno paveikslų galerija)