Tajasalis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Tajasalis Noh Petén, Tayasal | |
|---|---|
 Vaizdas iš sraigtasparnio į Flores miestą, kuris buvo pastatytas ant Tajasalio griuvėsių | |
  Tajasalis | |
| Koordinatės | 16°55′50″ š. pl. 89°53′30″ v. ilg. / 16.93056°š. pl. 89.89167°r. ilg. |
| Vieta | Peteno departamentas, Gvatemala |
| Regionas | Mezoamerika |
| Istorija | |
| Pastatytas | XIII a. |
| Sugriautas | 1697 m. |
| Laikotarpis | Kolumbinis |
| Tauta | majai (icai) |
Tajasalis (isp. Tayasal) – senovės majų (icų) miestas ir to paties pavadinimo valstybės sostinė Gvatemaloje, Peten Icos ežero saloje. Miesto vietoje dabar yra Floreso gyvenvietė.
Miestas vietos gyventojų buvo vadinamas Noh Peten, kas reiškė „miesto sala“. Kitas jo pavadinimas buvo Tah Itzá („icų vieta“).
Tajasalis svarbus tuo, kad tai buvo viena paskutinių nepriklausomų majų valstybių, klestėjusi kolumbiniame laikotarpyje ir žlugusi tik XVII a. pabaigoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestas įsikūrė labai seną istoriją turinčioje teritorijoje – klasikinių majų zonoje (pietinėse Majos regiono žemumose). Palyginti netoli yra Tikalio, Jašha, Narancho ir kitų klasikinių majų miestų griuvėsiai.
Tačiau Tajasaliui kuriantis XIII a., regionas buvo jau 300 metų ištuštėjęs, kadangi klasikiniai majai X a. buvo apleidę savo miestus. Tajasalio susikūrimas siejamas su icų tautos migracija. Šie, po istorinių kataklizmų, susijusių su Čičen Icos Jukatano šiaurėje, paliko savo miestą ir migravo į pietus. Galiausiai įsikūrė prie Peteno ežero, kur atgaivino majų kultūrą. Jie kontroliavo teritoriją į pietus ir vakarus nuo ežero.
1541 m. miestą pasiekė Kortesas, kuris dėl atkaklaus majų priešinimosi, jo nesugebėjo paimti. Tajasalis paliktas ramybėje iki XVII a. jėzuitai, lankęsi valstybėje 1618 m., pasakojo, kad vietos žmonės garbino Korteso ekspedicijos metu pagautą žirgą.
Valstybė buvo užkariauta 1697 m., ispanams surengus ekspedicijas iš trijų pusių: iš Meksikos, Belizo ir Gvatemalos. Paskutinis Tajasalio valdovas buvo Ah Kaan Ek.
| ||||||||||||||||
