Studijos užsienyje

Heidelbergo u. paskaita 1988 m.

Edinburgo universitetas

Berlyno studentai 1976 m.

Mančesterio u. Campus

Lundo universitetas (Švedija)

1979 m. Daktaro disertaciją apgynusį vietnamietį sveikina Leipcigo profesorius (Sveikinimo kalboje patikinęs, kad jo kolegos iš VDR tvirtai stovi vietnamiečių liaudies pusėje „kovoje prieš Kinijos agresorius“)

Kembridžo u. Clare College ir King’s College Chapel

Kopenhagos u. Hum. m. fak.

Štutgarto universiteto auditorija

Oksfordo u. Keble College

Acheno technikos universitetas

Heidelbergo studentai 1988 m.

Latvijos universitetas (2007 m.)

Studentai paskaitos metu Heidelbergo universitete (1988 m.)

Studijos užsienyje – viena iš akademinės stažuotės formų. Studijos vyksta užsienio valstybėje (valstybėse), t. y. studijuojama kitoje valstybėje nei kurioje yra asmens nuolatinė gyvenamoji (arba pagrindinių studijų) vieta.

Studijos užsienyje kitoje šalyje gali būti pagrindinės, papildomos, antrosios arba trečiosios pakopos (podiplominės, daktaro studijos). Studijos pagal mainų programas paprastai trunka 1-2 semestrus (pvz., ERASMUS). Ilgesnės – priklausomai nuo studijų, stipendijų programos, akademinės stažuotės trukmės. Kelių pakopų studijos trunka nuo 4 m. (3 m. bakalauro ir 1 m. magistro) iki 10 ir daugiau metų (įskaitant bakalauro, magistro ir daktaro studijų laikotarpį). Studijos užsienyje gali būti sudėtinė studijų programos dalis (privaloma arba pasirenkama, pvz., įvairios studentų mainų programos kaip SOCRATES ERASMUS ir kt.).

Kai kuriose valstybėse pastebima didesnė dalinio studijavimo užsienyje tendencija. Pvz., 2006/07 m. m. žiemos semestrą maždaug 23 % vokiečių studentų studijavo užsienyje (iš jų – 30 % universitetų studentų ir 18 % aukštųjų profesinių mokyklų studentų, 2/3 studentų buvo Vakarų Europoje, visų pirma D. Britanijoje ir Prancūzijoje, 13 % Šiaurės Amerikoje, ir 10 % Rytų Europoje, daugiausia Lenkijoje ir Rusijoje).

Veiksniai renkantis studijas užsienyje

Studijų trukmė bei motyvacija kiekvienu atveju skirtinga. Dalis (pvz., Vokietijos) studentų užsienyje praleidžia paprastai tik pusmetį, per kurį nesiekia kažkokių ypatingų rezultatų, sertifikatų, o patirtis vertinama dėl tarkultūrinės aplinkos ir komunikacijos. Studijos užsienyje pasirenkamos dėl įvairių priežasčių. Mokytis užsienyje gali paskatinti įvairūs veiksniai ir aplinkybės:

• ribotos konkrečios krypties studijų galimybės gimtojoje šalyje. Kai kurios valstybės (Vokietija, Šveicarija) formaliai leidžia studijuoti pigiai ir kiekvienam, tačiau ribodamos savo piliečių galimybes įgauti stojimui į aukštąją būtiną (gimnazijos) diplomą. Tokių valstybių piliečiai neretai studijuoja Amerikoje ar kitose valstybėse, tuo tarpu jų pačių universitetuose studijuoja daug (pasisakoma jog pernelyg daug ) užsieniečių kurie tenkinantį vidurinio išsilavinimo diplomą savo šalyje galėjo gauti ir lengviau.
• studijų kaina: studijos užsienyje gali būti nemokamos studijos (pvz., Švedijoje, Danijoje, Rytų Vokietijos federalinėse žemėse kaip Berlynas, Saksonija, Meklenburgas-Priešakinė Pomeranija, Tiūringija)
• studijų kokybė: netenkinama studijų gimtojoje šalyje kokybė arba aukštesnė tam tikrų krypčių studijų kokybė gali paskatinti sprendimą pakeisti studijų vietą. Laikinos studijos užsienyje leidžia kritiškai pažvelgti į savo studijas iš užsienio perspektyvos, palyginti jas, jų teikiamas galimybes, privalumus ir trūkumus, apsvarstyti veiklos ir darbo alternatyvas
• trumpesnė studijų trukmė: pvz., bakalauro studijos gali trukti vos 2 metus (pvz., Šveicarijos Ciūricho universiteto Ekonomikos fakultete; Lietuvoje minimali trukmė – 4 m.), magistro – nuo 1 m. (Lietuvoje – 1,5 m.)
• prestižas: istoriškai žinomo, mokslo darbais pagarsėjusio universiteto diplomas yra prestižinis, atveria daugiau karjeros, darbo galimybių net jei paties dėstymo kokybė tik nežymiai geresnė. Sesijų reikalavimai sunkesni (pavyzdžiui, Curicho ETHZ nebaigia apie 50 % studentų).
• užsienio kalba: galimybės panaudoti, tobulinti užsienio kalbų žinias ir įgūdžius, įgyti naujų, taip pat išmokti naujų kalbų, tarmių
• Gyvenimo užsienyje patirtis: įvairių gebėjimų lavinimas, įgijimas, nuostatų keitimas, jų formavimasis, siekiant pažinti naują aplinką, žmones, svetimą šalį.

Kliūtys, sunkumai

Finansiniai barjerai

Daugelyje užsienio valstybių studijos yra mokamos. Pvz., 2009–2010 m. m. kaina Didžiojoje Britanijoje – iki 3225 svarų sterlingų (~13 000 Lt). Vakarų valstybėse yra aukštas pragyvenimo lygis, todėl atitinkamai didelės ir pragyvenimo išlaidos. Todėl prieš studijas būtina pasirūpinti atitinkamo finansavimo šaltiniais (pvz., stipendija, paskola ar pan.).

Užsienio kalbos reikalavimai

Norint įstoti į užsienio universitetą, reikia išlaikyti užsienio kalbos egzaminą (pvz., anglų kalbos testą IELTI, TOEFL, studijoms vokiečių kalba – TestDaF ir pan.). Įstoti gali būti sunku į prestižinius, taip pat tam tikrus (pvz., Anglijos) universitetus, ypač pirmaujančius (pavyzdžiui, Oksfordo ar Kingso).

Kultūriniai skirtumai

Studijos užsienyje visada yra susijusios su gyvenamosios vietos keitimu (išimtis – nuotolinės studijos). Dėl to sumažėja bendravimo su artimaisiais, draugais, likusiais gimtojoje šalyje, galimybės. Būtina keltis gyventi kitur, o tai jau yra asmenybės išbandymas. Rekomenduotina gerai išmokti užsienio kalbą, kuria bus studijuojama. Renkantis šalį, reikia atkreipti dėmesį, kad gyventojai kalbėtų suprantama kalba, ypač važiuojant studijuoti ilgesniam laikui: jei bus galima susikalbėti su vietiniais žmonėmis, tai suteiks didesnį saugumo jausmą (pvz., jei prireiktų pagalbos).

Studijų finansavimas

Studijų išlaidos

Daugumoje užsienio valstybių studijos yra mokamos. Mokesčiai už mokslą užsieniečiams gali būti gerokai didesni nei vietiniams gyventojams (pvz., Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, jei užsieniečiui netaikomas abipusiškumo principas, kai ES narių piliečiai turi teisę studijuoti tokiomis pat sąlygomis kaip ir šalies piliečiai).

Be studijų rinkliavų taip pat prisideda pragyvenimo išlaidos.

Finansavimo šaltiniai

Finansavimo šaltiniai gali būti skirstomi į „vidinius“ bei „išorinius“. „Vidiniai“ – asmeninės lėšos, tėvų, artimųjų parama. „Išoriniai“ – įvairių organizacijų (fondų), valstybės, privačių asmenų parama (stipendijos), darbas, autorinė veikla, verslas, paskola. „Turtingose“, aukšto socialinio aprūpinimo valstybėse paramą studijoms užsienyje galima gauti iš valstybės (pvz., Vokietijoje – BAföG, Auslands-BAföG, Bildungskredit). Tai gali būti stipendijos, socialinė parama (pašalpa), studijų paskola (kreditas).

Stipendijos

Stipendijas skiria įvairios nacionalinės organizacijos. Tai fondai, privatūs asmenys (fiziniai arba jų rupės), nevyriausybinės organizacijos, įmonės, koncernai (pvz., Siemens). Kai kur stipendijas taip pat skiria pačios aukštosios mokyklos, kartais tarpininkauja fondams, atrenkant potencialius stipendiatus. Vokietijoje – žymiausias fondas – DAAD, JAV – Fulbright komisija. Be valstybinių subjektų stipendijas taip pat skiria tarptautinės organizacijos, pvz., Europos Sąjunga (ERASMUS programai), įvairios jų institucijos (pvz., JT šakinės organizacijos bei jų struktūros).

Paskola

Studijų paskolas (kreditus) teikia tiek viešieji asmenys (valstybė, viešieji fondai), tiek ir privatūs (pvz., bankai, kitos kredito įstaigos). Atitinkamos paskolos teikiamos paprastai su žemesnėmis palūkanomis nei komercinių paskolų atvejais. Dažnai tokį studijų finansavimo modelį skatina bei remia valstybė.

Darbas

Studijas finansuoti galima ir dirbant tiek pačioje aukštojoje mokykloje, pvz., pagalbiniu darbuotoju, mokslo darbuotoju, asistentu, tyrėju (JAV – vad. Graduate Assistantships), dirbant aukštos kvalifikacijos nereikalaujantį darbą (nesusijusį su mokslu, pvz., techninio aptarnavimo srityje, bibliotekoje ar kt.), tiek ir kitur.

Darbo, valstybės tarnybos galimybes ir sąlygas buvimo valstybėje reguliuoja įstatymai. Užsieniečių darbas ypač neakademinėje srityje gali būti ribojamas (pvz., kai kuriose [ES] valstybėse, kur pereinamieji laikotarpiai darbuotojams iš naujųjų ES valstybių narių taikomi iki 2011 m.).

Mainų programos

Užsienyje studijuojant pagal mainų programas, už studijas paprastai nereikia mokėti (kadangi nuo mokesčių atleisti yra susitarę atitinkamos mainų įstaigos, valstybės). Tačiau dažnai tokiu atveju nėra įgyjamas laipsnis (nėra išduodamas diplomas, sertifikatas). Tokių mainų programų nauda – užtikrintas akademinis statutas (kad asmuo bus priimtas studijuoti, turės studento statusą ir galės naudotis jo teikiamomis galimybės), finansavimas, organizacinė pagalba programos metu, konsultavimas, globa užsienio mokykloje (pvz., studentai tutoriai), mažiau biurokratinių kliūčių (pvz., dėl registracijos universitete, priėmimo į studijų programą, Užsieniečių tarnyboje, įrodinėjant buvimo užsienyje pagrindus, tikslus, finansavimą).

Akademinių rezultatų pripažinimas

Norint oficialiai dirbti pagal studijų kryptį nacionalinėse valstybinėse įstaigose, organizacijose, užsiimti valstybės reguliuojama veikla, profesija (kaip architektas, advokatas, auditorius), reikalinga, kad įgyta kvalifikacija būtų pripažinta. Paprasta ir skaidri studijų užsienyje vertinimo ir pripažinimo tvarka yra dėl studijų pagal „Erasmus“ programą (taip pat žr. ES Bolonijos procesas), įdiegus Europos kreditų perkėlimo sistemą ECTS.

Prieš studijas užsienyje svarbu įsitikinti, ar baigti kursai, studijų programos yra oficialiai pripažįstami visų pirma atitinkamoje valstybėje. Tam reikalinga, kad aukštoji mokykla (universitetas) būtų oficialiai pripažinta pagal atitinkamos valstybės įstatymus (jai turi būti suteiktas aukštosios mokyklos statusas), kad ji turėtų teisę vykdyti formaliojo švietimo (formaliojo ugdymo) programas, vykdyti studijas (pagal oficialiai pripažintas, akredituotas studijų programas).

Pažymėtina, jog studijos užsienyje gali būti vykdomos nelegaliai (kai švietimo įstaiga skelbiasi esanti aukštoji mokykla, neturėdama valstybės akreditacijos arba turėdama ją, vykdo studijas, tačiau kurių vykdyti ji neturi teisės). Valstybėje nesant teisinio reguliavimo dėl mokyklų statuso (pvz., kokiu atveju švietimo įstaiga turi teisę naudoti vardus „universitetas“, „institutas“, „akademija“, „kolegija“), atitinkamos „studijos“ gali būti laikoma švietimo veikla, tačiau dėl jos teisinės reikšmės, t. y. dėl oficialaus išsilavinimo pripažinimo, galimybių dirbti pagal specialybę gali kilti sunkumų. Todėl skatintina iš anksto domėtis pasirinktomis mokyklomis, universitetais bei jų vykdomomis studijų programomis, teirautis dėl jų vertinimo valstybinėse institucijose (užsienyje arba gyvenamojoje valstybėje).

Lietuvoje įvairiais studijų užsienyje klausimais konsultuoja bei su užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo procedūros eiga bei kriterijais supažindina Studijų kokybės vertinimo centras (galimos tiek išankstinės konsultacijos, tiek ir vėlesnės, pvz., baigiant arba jau baigus studijas užsienyje).

Studijos Europoje

Studijos Europos Sąjungos valstybėse ES piliečiams prieinamiausios dėl finansavimo galimybių, akademinio pripažinimo sistemos, unifikuotų (B.A., M.A.) studijų, ES teisės nuostatų, palengvinančių įgytos kvalifikacijos pripažinimą bei įskaitymą ES narėse.

Studijos Vokietijoje

2007/08 m. m. Vokietijoje buvo 391 aukštoji mokykla: 104 universitetai, 184 profesinės aukštosios mokyklos, 52 menų (dailės, muzikos, teatro ir kino) aukštosios mokyklos, 6 pedagoginės aukštosios mokyklos, 14 bažnytinės ir filosofijos-teologijos aukštosios mokyklos, 31 viešojo administravimo aukštoji mokykla (Verwaltungsfachhochschule), kitokios aukštosios mokyklos.

Vokietijoje studijuoja beveik 2 mln. studentų (2008 m.), iš jų apie 1,3 mln. – universitetuose, kiti – kitose aukštosiose mokyklose. 2008 m. Vokietijoje studijavo apie 230 000 užsienio piliečių, iš jų – apie 1500 Lietuvos piliečių (2002/03 m.m. žiemos semestrą – 1 465). A. Eidinto duomenimis, 1944–1948 m. Vokietijos universitetuose apie 320 lietuvių baigė aukštąjį mokslą, apie 40 parašė disertacijas.

Vokietijoje studijos vyksta iš esmės vokiečių kalba. Taip pat galima atskiras (ypač magistro arba daktaro) studijų programas studijuoti anglų, prancūzų k., tam tikras programas – ir ispanų, italų, ar netgi rusų k. Užsienio kalbų žinioms įrodyti reikalingi kalbų testai – TestDaF (vok.), TOEFL (angl.) ir kt.

Pagrindinė studijų Vokietijoje informacijos teikėja, programų koordinatorė – Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD). DAAD atstovai Lietuvoje koordinuoja stipendijų studijoms Vokietijoje skyrimą Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams ir informuoja apie studijų ir mokslinių tyrimų atlikimo galimybes Vokietijoje.

Studijos Amerikoje

Studijas Šiaurės ir Pietų Amerikoje yra baigę nemažai lietuvių. Tai susiję tiek su emigracijos „bangomis“ praeityje, tiek su darbo galimybėmis, aukštu pragyvenimo lygiu JAV, Kanadoje, įvairiomis programomis, kuriose gali dalyvauti ir jaunimas iš Lietuvos ir kt.

Studijos Azijoje

Populiariausios Azijos valstybės, kuriose studijuoja lietuviai – Rusija, Japonija, Kinija (su jomis arba jų aukštosiosmis mokyklomis yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys).

Literatūra

• Kaip gauti paramą studijoms ir moksliniams tyrimams užsienyje? SKVC, 2008, Vilnius.
• „KUR STOTI Europoje ir JAV 2008“.
• Žurnalas „Magistrantūra Europoje ir JAV 2008“ [1] Archyvuota kopija 2009-02-16 iš Wayback Machine projekto..
• „KUR STOTI Europoje ir JAV 2009“

Taip pat skaitykite

• Praktika užsienyje
• Stažuotės užsienyje

Nuorodos

• Mokslas.lt: Studijos užsienyje Archyvuota kopija 2009-02-26 iš Wayback Machine projekto. (patarimai nuo ko pradėti, kaip išsirinkti, informacija apie nelegalias studijas)
• Langas.net: Lietuvos studentų užsienyje svetainė
• BALTICSTUDENT.LT: Informacija apie studijas Lietuvoje ir užsienyje
• VU tinklalapis: Stipendijos studijoms ir stažuotėms, vasaros kursai
• Studentų mobilumas: studijos, praktika Švietimo mainų paramos fondas – Lietuvos agentūra, administruojanti Mokymosi visą gyvenimą programą ES
• Eurodesk – Europos informacinių paslaugų tinklas informacija jaunimui ir dirbantiems su jaunimu (apie 29 Europos šalis)
• Eurydice Švietimo sistemos Europoje
• EuroEducation Studijų užsienyje vadovas: 900 Europos aukštųjų mokyklų aprašymai (angl.)
• Europinis akademinio mobilumo ir kvalifikacijų pripažinimo informacijos centro svetainė Lietuvoje įgyto išsilavinimo pripažinimas užsienyje, pripažintų užsienio aukštosios mokyklos
• Europos Komisijos portalas Archyvuota kopija 2008-12-06 iš Wayback Machine projekto. mokymosi ir studijų galimybės Europoje
• „Kur stoti“: apie studijas užsienyje Archyvuota kopija 2009-02-16 iš Wayback Machine projekto. straipsniai apie studijas, interviu su Lietuvos studentais, studijavusiais užsienyje
• StudiesAbroad.lt Archyvuota kopija 2012-06-27 iš Wayback Machine projekto. Puslapis apie studijas užsienyje
• [2] Archyvuota kopija 2016-06-29 iš Wayback Machine projekto. studijos uzsienyje ir Lietuvoje