Stasys Krasauskas
Stasys Krasauskas (1929 m. birželio 1 d. Kaune – 1977 m. vasario 10 d. Maskvoje) – Lietuvos dailininkas, grafikas.
1958 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (grafiką), 1961-1977 m. jame dėstė (nuo 1969 m. docentas).
Nuo 1959 m. dalyvavo dailės parodose. Už E. Mieželaičio knygos „Žmogus” ir J. Marcinkevičiaus poemos „Kraujas ir pelenai” iliustracijas 1965 m. gavo LTSR Respublikinę premiją. Knyga „Žmogus” buvo apdovanota Tarptautinėje knygų parodoje Leipcige (Vokietija) bronzos medaliu. Surengė apie 30 individualių parodų: Vilniuje (1964, 1970, 1979 ir 1984), Maskvoje (1962 ir 1973), Taline (1964), Rygoje (1972), Berlyne (1974), Bombėjuje (1976), Čikagoje (1979) ir kt.
S. Krasauskas sukūrė daug iliustracijų knygoms. Dailininko kūriniai pasižymi metaforiškumu, simbolika, asociatyviais įvaizdžiais, linijų ritmingumu.
Jaunystėje buvo žinomas plaukikas ir vandensvydininkas, Lietuvos vandensvydžio rinktinės kapitonas, Respublikos čempionas.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5
|
Šis straipsnis apie Lietuvos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |