Stanislovas Potockis (1776)
| Stanislovas Potockis (1776) | |
|---|---|
.PNG)
| |
| Potockiai | |
| |
| Herbas „Pilava“ | |
| Gimė | 1776 m. gegužės 6 d. |
| Mirė | 1830 m. lapkričio 29 d. (54 metai) Varšuva |
| Palaidotas (-a) | Povonzkų kapinės |
| Tėvas | Juzefas Makarijus Potockis |
| Motina | Liudvika Liubomirska |
 Vikiteka |
Stanislovas Potockis (1776) |
Grafas Stanislovas Florionas Potockis (lenk. Stanisław Florian Potocki (Staś Potocki); 1776 m. gegužės 6 d., Monastiriska – 1830 m. lapkričio 29 d., Varšuva) – generolas-adjutantas, senatorius-vaivada, Lenkijos kongreso kunigaikštystės pėstininkų vyriausiasis vadas.
Vienas iš šešių lenkų generolų sukilėlių, užmuštų 1831 m. sukilimo metu už atsisakymą pažeisti priesaiką, duotą Lenkijos carui ir visos Rusijos imperatoriui Nikolajui I.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilo iš Lenkijos magnatų Potockių, herbo „Piliawa“ savininkas. Haličo seniūno, grafo Juozapo Makarijaus Potockio ir Liudvikos Liubomirskos sūnus. Lvovo kašteliono Juozapo Potockio anūkas. Grafo Antono Potockio (brigados generolas, slaptasis patarėjas) vyresnysis brolis.
Karinę karjerą pradėjo 1794 metais Kostiuškos vadovaujamoje Lenkijos armijoje, sukilime prieš Rusijos imperijos ir Prūsijos jungtines pajėgas, kur jis buvo kunigaikščio Juozapo Poniatovskio adjutantas.
Napoleono karo dalyvis. 1809 Stanislovas Potockis pasireiškė Varuvos kunigaikštystės karo su Austrija karo Zamostės ir Sandomiero mūšiuose.
1818–1829 metais – Lenkijos kongreso kunigaikštystės 1-mos divizijos vadas. 1830 m. lapkričio 29 d. naktį, siekdamas užkirsti kelią Lenkijos sukilimo pradžiai, buvo sukilėlių užmuštas už atsisakymą pažeisti priesaiką, duotą Lenkijos carui ir visos Rusijos imperatoriui Nikolajui I, ir prisijungti prie jų bei vadovauti sukilėlių pajėgoms.
Ištikimiems priesaikai lenkų generolams 1841 metais, prabėgus 10 metų po 1831 metų sukilimo numalšinimo, vienoje Varšuvos aikštėje, imperatoriaus Nikolajaus, asmeniškai padariusio busimo obelisko eskizą, įsakymu buvo pastatytas paminklas septyniems generolams:
- Mauricijui Hauke (lenk. Maurycy Hauke),
- Stanislovui Potockiui (lenk. Stanisław Potocki),
- Juzefui Novickiui (lenk. Józef Nowicki),
- Ignotui Bliumeriui (lenk. Ignacy Blumer),
- Stanislovfui Trembickiui (lenk. Stanisław Trębicki),
- Tomašui Janui Sementovskiui (lenk. Tomasz Jan Siemiątkowski)
- pulkininkui Filipui Nereušui Meciševskiui(lenk. Filip Nereusz Meciszewski).
Ant paminklo buvo iškaltas užrašas: „Lenkams, gulusiems 1830 metais už ištikimybę savo Monarchui“ (lenk. Polakom poległym w 1830 roku za wierność swemu Monarsze).
Paminklas buvo nepopuliarus tarp miestelėnų, kurie 1830 metų sukilėlius skaitė didvyriais, o nuo jų rankų žuvusius generolus – tautos išdavikais. 1917 m. balandį, Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečių pajėgoms okupavus Varšuvą, paminklas Varšuvos gyventojų buvo išardytas.
S.Potockis palaidotas Varšuvos Povonzkų kapinėse.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmoji žmona – Jozefa Sologub (m. 1828), Lenkijos Seimo nario Jurgio Sologubo duktė, kurią jis vedė 1798 metais. Ji buvo jo sūnaus Leono Potockio (1799–1864), žinomo Lenkijos rašytojo, motina. Ta santuoka baigėsi skyrybomis. Antroji žmona (nuo 1815 m. vasario) Mariana (Marija Kazimirovna) Gurska (Gorska).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Надежда Ивановна Голицына. Воспоминания о польском восстании 1830-31 гг
- Сокол К. Г. Русская Варшава. М., 2002.
- Б. Н. Тарасов. Николай I и его время Archyvuota kopija 2016-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- Armia Królestwa Polskiego