Sihu – Vikipedija

Sihu
Saulėlydis prie Sihu ežero Saulėlydis prie Sihu ežero
Vieta	Kinija (Džedziangas)
Plotas	6,5 km²
Kranto linijos ilgis	15 km
Kilmė	upinė
Vidutinis gylis	2,27 m
Didžiausias gylis	~5 m
Tūris	0,01429 km³
Sihu
Koordinatės	30°14′54″ š. pl. 120°08′38″ r. ilg. / 30.24833°š. pl. 120.14389°r. ilg. / 30.24833; 120.14389

Vikiteka	Sihu

Sihu^[1] arba Vakarų ežeras (kin. 西湖, pinyin: Xī Hú) – gėlavandenis ežeras rytų Kinijoje, Džedziango provincijoje, prie Hangdžou miesto. Tai ovalus, 3,2 × 2,8 km matmenų ežeras, esantis į vakarus nuo Hangdžou centro, Gušano sala bei keliomis dambomis suskirstytas į 5 dalis. Be gamtinės Gušano salos, ežere dar yra 2 dirbtinės salos. Ežero pakrantėje ir salose veši gausi augmenija – sakuros, kvepenės (osmantai), japoniniai abrikosai ir kt., ežero vandenyse gyvena koi karpiai. Ežeras susidarė iš Čiantandziango senvagės.

Sihu ežeras nuo Tangų imperijos laikų yra svarbi kinų menininkų įkvėpimo vieta, traukos objektas. Sihu ežerą savo poemose mini Tangų poetas Bo Dzuji. Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpiu Hangdžou tapo Ujue valstybės sostine, aplink miestą imtos statyti budistinės šventyklos. Miestą valdęs poetas Su Ši (XI a.) įrengė ežere dambas. Juan dinastijos laikais ežero grožis šlovintas Hagdžou poetų. Mingų laikais ežeras pagilintas, praplėsta pagrindinė damba. XVIII a. pab. broliai Dzu Hao ir Dzu Hanas parašė turistinį vadovą apie ežerą ir jo apylinkes. XX a. ežeras tapo masinio turizmo traukos centru. 1929 ir 2000 m. prie ežero vyko tarptautinės parodos.

Ežero pakrantėse stovi kelios budistinės šventyklos (pagodos; svarbiausia – Leifengo pagoda, pastatyta 975 m., 1924 m. sugriuvo, atstatyta 2002 m.), arbatos ūkis, poetės Su Siaosiao kapas. Tradiciškai išskiriama 10 vietų, iš kurių atsiveria gražiausi ežero vaizdai.

Sihu ežeras su apylinkių kultūriniu kraštovaizdžiu 2011 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.^[2]

Ežero krante žydi sakuros
Pagoda pakrantėje
Leifengo pagoda
Parkas Gušano saloje

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžiai. Azija. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Hangdžòu Sihù kultū̃rinis kraštóvaizdis.
↑ UNESCO (nr. 1334)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Kinijoje

Šiaurės rytų Kinija	Mingų ir Čingų dinastijų karališkieji rūmai Pekine ir Šenjange (Uždraustasis miestas ir Mukdeno rūmai) (1987) · Senovinės Kogurio karalystės sostinės ir kapavietės (2004) · Šanadu vietovė (2012) · Liangdžu miesto archeologinės liekanos (2019) · Migruojančių paukščių vietovės Geltonosios jūros ir Bohajaus įlankos pakrantėse (2019)	Kinijos vėliava

Šiaurės Kinija	Didžioji kinų siena (1987) · Tai Šanas (1987) · Mingų ir Čingų dinastijų karališkieji rūmai Pekine ir Šenjange (Uždraustasis miestas ir Mukdeno rūmai) (1987) · Pirmojo Činų imperatoriaus mauzoliejus (1987) · Pekino žmogaus archeologinė vieta Džoukoudiane (1987) · Čengdė kalnų kurortas ir aplinkinės šventyklos (1994) · Konfucijaus kapas ir šventykla bei Kong šeimos vila Čiufu (1994) · Pingjao senasis miestas (1997) · Vasaros rūmai, imperatoriškieji Pekino sodai (1998) · Dangaus šventykla, imperatoriškasis aukų altorius Pekine (1998) · Longmeno grotai (2000) · Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriškieji kapai (2000) · Jungango grotai (2001) · Insu (2006) · Utajaus kalnas (2009) · Dengfengo istoriniai paminklai „Rojaus ir Žemės centre“ (įtraukiant Šaoliną) (2010) · Didysis kanalas (2014) · Pekino centrinė ašis: pastatų ansamblis vaizduojantis idealią Kinijos sostinės tvarką (2024)

Pietų Kinija	Huan Šanas (1990) · Vulingjuanas, vaizdinga ir istorinė vietovė (1992) · Senovinių pastatų kompleksas Vudano kalnuose (1994) · Lušano nacionalinis parkas (1996) · Sudžou klasikiniai sodai (1997) · Uji kalnai (1999) · Senoviniai pietų Anhujaus kaimai – Sidi ir Hongdzunas (2000) · Makao istorinis centras (2005) · Kaipingo Diaolou ir kaimai (2007) · Pietų Kinijos karstiniai dariniai (2007) · Fudziano Tulou (2008) · Sančingšano nacionalinis parkas (2008) · Kinijos Dansia (2010) · Hangdžou Vakarų ežero kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Tusi vietovės (2015) · Dzuodziango Huašano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis (2016) · Hubėjaus Šennongdzia (2016) · Gulangju − istorinė tarptautinė gyvenvietė (2017) · Fandzingo kalnas (2018) · Liangdžu miesto archeologinės liekanos (2019) · Čiuandžou, pasaulio emporiumas Song-Juan dinastijų Kinijoje (2021)

Sičuanas	Dazu uolos raižiniai (1999) · Huanglongas, vaizdinga ir istorinė vietovė (1992) · Emei kalno vaizdinga vietovė ir Didysis Lešano Buda (1996) · Čingčengo kalnas ir Dudziangjano irigacijos sistema (2000) · Sičuano didžiųjų pandų draustiniai (2006)

Junanas	Lidziango senamiestis (1997) · Trys lygiagrečios upės Junano saugomose srityse (2003) · Pietų Kinijos karstiniai dariniai (2007) · Kinijos Dansia (2010) · Čengdziango fosilijų vietovė (2012) · Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis (2013) · Senųjų Dzingmajaus kalno arbatos miškų kultūrinis kraštovaizdis Puere (2013)

Tibetas	Dziudžaigou slėnis, vaizdinga ir istorinė vietovė (1992) · Istorinis Potalos rūmų ansamblis (su Džokango, Norbulinkos rūmais) (1994)

Gansu, Sindziangas ir Činghajus	Mogao urvai (1987) · Sindziango Tianšanis (2013) · Šilko keliai:Čangano-Tinšanio koridoriaus kelių tinklas (2014) · Činghajaus Heh Šilis (2017) · Badyn Džarano dykuma – smėlio ir ežerų bokštai (2024)

Nematerialaus paveldo objektai