Sia Ju
Kinų mitologijos dievybė: Ju | |
---|---|
Užrašymas: | 禹 Yǔ |
Žemiškasis vardas: | Sì Wénmìng (姒文命) |
Klasė: | Legendinis valdovas |
Valdė: | 2205–2197 m. pr. m. e. |
Tėvai: | Gunas ir Niuži |
Sutuoktinis: | Ponia Tušan |
Palikuonys: | Sia Či |
Ju (kin. 禹, pinyin: yǔ), dar vadinamas Sia Ju (kin. 夏禹, pinyin: xià yǔ, liet. Sia Ju), Didžiuoju Ju (kin. 大禹, pinyin: dà yǔ) – pusiau legendinis Kinijos imperatorius, tradiciškai laikomas pirmuoju pirmosios Kinijos dinastijos Sia įkūrėju. Jo vardas, duotas gimus buvo Si Venmingas (kin. 姒文命, pinyin: sì wén mìng)
Kultūrinis herojus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasak legendų, Ju tėvas Gunas žuvo, tačiau jo kūnas nesuiro trejus metus, ir per tą laiką jo viduriuose išaugo sūnus, kuris išlindo kūną perpjovus. Ju išlindo dviragio drakono pavidalo.[1]
Ju kartais jis priskiriamas prie penkių legendinių Kinijos valdovų. Pagrindinis jo nuopelnas – išmokė žmones kontroliuoti upių bei ežerų potvynius. Tą jis padarė kasdamas kanalus (jo tėvas nesėkmingai bandė sukontroliuoti vandens plūdimą pildamas pylimus).
Šia dinastijos įkūrėjas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pamatęs Ju darbus, valdovas Šunas nusprendė jam perleisti valdžią. Tapęs imperatoriumi, Ju įsakė išlieti devynis milžiniškus trikojus, ant kurių buvo pavaizduotos visos nelabos dvasios. Šitaip žmonės išmoko jas atpažinti. Ju klajodavo po šalį ir pats dorodavo bloga darančias dvasias.
Istoriografijoje minima, kad Ju mirė medžiodamas prie Kuaidzi kalno ir ten pat buvo palaidotas. Prie toje vietoje pastatyto mauzoliejaus pareikšti pagarbos keliaudavo daug vėlesnių imperatorių.
Iki Ju imperatoriaus titulas atitekdavo tam, kuris visuomenei pasirodydavo labiausiai vertas. Tačiau Ju sūnus Sia Či (kin. 啟, pinyin: Qi, liet. Či) įrodė esąs tinkamas būti imperatoriumi ir tapo naujuoju valdovu. Nuo tada valdžia Kinijoje tapo paveldima.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Мифы народов мира. Юй , Б. Л. Рифтин – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
|