Senieji Trakai
| Senieji Trakai | ||
|---|---|---|
| ||
  Senieji Trakai |
||
| 54°36′29″š. pl. 24°58′41″r. ilg. / 54.608°š. pl. 24.978°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Trakų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Senųjų Trakų seniūnija | |
| Gyventojų | 1 219 | |
 Vikiteka |
Senieji Trakai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Старые Троки[2][3], lenk. Stare Troki | |
Senieji Trakai – kaimas Trakų rajono savivaldybės rytuose, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Išlikęs benediktinų vienuolyno pastatas (XV a.), veikia Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia (pastatyta 1899 m.), lietuviška Senųjų Trakų Kęstučio progimnazija ir lenkiška Senųjų Trakų pagrindinė mokykla, veikia paštas (LT-21007), Senųjų Trakų geležinkelio stotis (eina Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis). Pietiniame kaimo pakraštyje yra Senųjų Trakų piliavietė (kultūros paminklas nuo 2008 m.).
Tai senoji Lietuvos sostinė, kurią įkūrė Ldk Gediminas. Spėjama, kad apie 1350 m. čia, Senųjų Trakų pilyje (piliavietėje), gimė žymiausias viduramžių Lietuvos valdovas – būsimasis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Vytautui Didžiajam atminti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 1998–2002 metais įrengė simbolinį Vytauto Didžiojo kelią, kurį sudaro devynios medinės skulptūros, palydinčios turistus nuo Naujųjų Trakų į Senuosius Trakus. Senųjų Trakų piliavietėje stovi Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūra. Senųjų Trakų, kurie viduramžiais buvo vadinti Trakai, pilis stovėjusi ant kalvos, juosiamos gilaus griovio ir saugomos 10 m aukščio gynybinės sienos. Ji stovėjo dar XIV a., tačiau vėliau Kęstutis vietovėje prie Galvės ežero, viename jo pusiasalių pastatė naują pilį ir apsigyveno joje. Vietovė buvo pradėta vadinti Naujaisiais Trakais, o po II Pasaulinio karo tiesiog Trakais. Senųjų Trakų piliavietėje dabar stovi bažnyčia, o senąją pilį mena tik koplytstulpis.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelio vardo kilmė aiški – jis kilęs nuo žodžio trãkas („pakilesnė vieta miške, iškirsta ar išdegusi miško vieta; visuma krūmų veislių, sudaranti žemutinį miško ardą“) daugiskaitos.[4] Manoma, kad Senuosius Trakus pastatydino Ldk Gediminas visiškai naujoje vietoje, išdeginęs miško plotą.[5]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasak legendų, Trakai (dabartiniai Senieji Trakai) įkurti 1316 m. Ldk Gedimino, kuris čia įkūrė sostinę, buvusią iki 1323 metų. Trakai ir Trakų kunigaikštystė pirmą kartą paminėti 1337 m. Vygando Marburgiečio kronikoje; istorikai šį Trakų paminėjimą sieja su Senaisiais Trakais (daugumoje XIV a. šaltinių Senieji Trakai neskiriami nuo Naujųjų; Kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose Senieji ir Naujieji Trakai skiriami tik 1384–1402 m.). Nuo XIV a. vidurio vietovė priklausė Kęstutaičiams, amžiaus pabaigoje čia stovėjo Senųjų Trakų pilis. 1405 m. pastatyta pirmoji Senųjų Trakų bažnyčia (1757 m. sudegusi) ir įsikūrė benediktinai, kurių vienuolynui atiteko pilies teritorija.
1777–1845 m. Senuosiuose Trakuose veikė parapinė mokykla. 1845 m. vienuolynas uždarytas. XIX a. Senieji Trakai – valstybinis palivarkas Trakų apskrities Trakų valsčiuje.[6] Pro gyvenvietę 1862 m. nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, 1939–1940 m. – atšaka į Trakus, 1940 m. įrengta ir Senųjų Trakų geležinkelio stotis.
Sovietmečiu kaimas priklausė M. Afonino kolūkiui, vėliau buvo „Spalio“ kolūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1971 m. veikė Trakų nerūdinių statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas, buvo kasami karjerai.
2001 m. patvirtintas Senųjų Trakų herbas. 2009 m. balandį aptikta XIV a. 1-osios pusės krosnis, kurioje galėjusios būti deginamos plytos piliai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1947 m. | Trakų valsčius | Trakų apskritis |
| 1947–1950 m. | Lentvario valsčius | |
| 1950–1995 m. | Senųjų Trakų apylinkės centras | Trakų rajonas |
| 1995– | Senųjų Trakų seniūnijos centras | Trakų rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1884 m. 87 % parapijos gyventojų buvo lietuviai, 12 % – baltarusiai, 1 % – lenkai.[7]
 | ||||||||
| 1799 m. | 1833 m. | 1860 m. | 1904 m. | 1931 m.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 141 | 61 | 164 | 297 | 389 | 339 | 341 | ||
| 1979 m.sur.[11] | 1982 m.[12] | 1986 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | ||
| 632 | 760 | 1 075 | 1 331 | 1 501 | 1 396 | 1 219 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vytautas Didysis (~1350–1430), Lietuvos didysis kunigaikštis, gimęs Trakuose.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimo istorinė dalis – dvipusis gatvinis rėžinis kaimas, gatvės nutiestos istorinių kelių trasomis (Trakų kelio ir kelio į Strakiškes). Būdingi XIX a. pab.–XX a. pr. mediniai vienaukščiai namai, stovintys galu į gatvę. Architektūrinė vertybė yra Senųjų Trakų bažnyčia (pirma pastatyta dar 1405 m.), XVII a. vienuolynas. Bažnyčioje yra vertingų paveikslų, šventoriaus vartuose – 3 ornamentuoti XIX a. kryžiai.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Biblioteka -
Įvairių grūdų perdirbimo ir probiotikų gamybos įmonė UAB „Grainmore“ -
Įvažiavimas į Senuosius Trakus iš pietų
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Троки Старые. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 889 psl. (rus.)
- ↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 224 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 227–228
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 142
- ↑ Troki (4) Stare. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 492 psl. (lenk.)
- ↑ Senieji Trakai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Senieji Trakai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 183 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Senieji Trakai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 103 psl.
- ↑ Senieji Trakai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 652
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
| |||||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
TRAKAI – 3 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Strakiškės – 3 km | Šventininkai – 6 km PALUKNYS – 16 km Pilialaukis - 3 km | ||||||||||
