Sečės šauliai
| Sečės šauliai | |
|---|---|
 | |
| Veikimo laikas | 1917–1921 m. |
| Valstybė | VULR, ULR 
|
| Lojalumas | Ukraina
|
| Pavaldus | Ukrainos liaudies armija |
| Rūšis | Batalionas |
| Paskirtis | Pėstininkai |
| Dydis | 25 000 |
| Vadovybė | |
| Žinomi vadai | Jevhenas Konovalecis Andrijus Melnykas |
Sečės šauliai (ukr. Січові Cтрільці з Галичини та Буковини) – vienas pirmųjų Ukrainos liaudies armijos reguliariųjų karinių dalinių. Šis dalinys veikė 1917–1919 m. ir buvo suformuotas iš Austrijos-Vengrijos kariuomenės ukrainiečių kareivių, vietos gyventojų ir buvusių Austrijos-Vengrijos Ukrainos Sečės šaulių vadų.
Pirmasis karinis dalinys buvo suformuotas Kijeve 1917 m. lapkričio 13 d. Pulkininko Jevheno Konovalecio ir jo štabo viršininko Andrijaus Melnyko vadovaujami Sečės šauliai, įskaitant artilerijos, kavalerijos, žvalgybos ir kulkosvaidžių dalinius, turėjo iki 25 000 vyrų. Sečės šauliai gynė Ukrainos Liaudies Respublikos vyriausybę nuo bolševikų sukilimo sostinėje, o vėliau – nuo reguliarių Raudonosios armijos pajėgų, 1918 m. įžengusių į Ukrainą. 1918 m. kovo mėn. atgavus Kijevą, Ukrainos Sečės šauliai saugojo vyriausybės pastatus sostinėje ir palaikė tvarką mieste. Vėliau dalinys išsiplėtė iki dviejų pėstininkų būrių, kavalerijos padalinio ir artilerijos baterijos. Įkūrus etmono Pavlo Skoropadskio vyriausybę, Sečės šauliai atsisakė jam tarnauti ir buvo nuginkluoti etmoną palaikančių vokiečių pajėgų.
Dalinio kariai prisijungė prie kitų pajėgų, ypač Petro Bolbochano 2-ojo Zaporožės pulko, ir bandė atkurti dalinį su nauja vadovybe. 1918 m. rugpjūtį Skoropadskis pagaliau leido iš dalies atkurti dalinį Bila Cerkvoje. Naująjį dalinį sudarė 1200 vyrų, jis buvo padalytas į pėstininkų pulką, artilerijos bateriją ir techninį dalinį. Bila Cerkvoje Sečės šauliai vadovavo sukilimui prieš etmoną Skoropadskį ir iki 1918 m. lapkričio mėn. jų gretos išaugo iki 11 000. Vėliau prie dalinio prisijungė kitos dvi Dniepro ir Juodosios jūros divizijos. 1918 m. lapkritį su naujais rekrutais šaulių gretos išaugo iki 25 000. Ji atliko svarbų vaidmenį kuriant Simono Petliūros vadovaujamą direktoriją. Gruodžio mėn. dalinys užėmė Kijevą ir vėliau buvo padalytas į mažesnius dalinius.
Įvairūs dalinio būriai kovojo su Ukrainoje besiveržiančia bolševikų kariuomene. Kai Kijevą užėmė bolševikai, Sečės šauliai kartu su direktorija pabėgo iš Kijevo. Šauliai taip pat kovojo įvairiuose frontuose su Antono Denikino baltagvardiečių pajėgomis. 1919 m. dalinys patyrė didelių nuostolių kovose ir nuo ligų. 1919 m. gruodžio 6 d. dalinys buvo galutinai demobilizuotas. Kai kurie buvę kariai buvo internuoti Lenkijos kariuomenėje, kiti toliau kovojo kituose mažesniuose būriuose Ukrainoje.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Pašto ženklas su Sečės šauliu. -
Sečės šauliai. -
Sečės šauliai. (1918 m.) -
Sečės šauliai prie šarvuoto traukinio.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Orest Subtelny. Ukraine. A history. University of Toronto Press. 1994. ISBN 0-8020-0591-8.
- Paul Robert Magocsi. The Roots of Ukrainian Nationalism: Galicia As Ukraine's Piedmont. University of Toronto Press. 2002. ISBN 0-521-81988-1.
- Sich Riflemen during the January Uprising. Ukrayinska Pravda (Istorychna Pravda). 2012-04-06