Sėjamasis linas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Linum usitatissimum |
|---|
 Sėjamasis linas (Linum usitatissimum) |
| Mokslinė klasifikacija |
Sėjamasis linas (Linum usitatissimum) – lininių (Linaceae) šeimos linų (Linum) genties augalas.
Vienmetis žolinis augalas, 50-120 cm aukščio. Stiebas plonas, cilindriškas. Turi pražangiai išsidėsčiusius, siaurus lapus. Vaisius – apskrita dėžutė. Žiedai mėlyni. Sėklos smulkios, rudai gelsvos.
Sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sėklos turi iki 48 % aliejaus, iki 12 % gleivių, glikozido linamarino, daug nesočiųjų rūgščių.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbus techninis, pluoštinis augalas. Stiprūs, atsparūs trūnijimui lininiai audiniai įvairiais tikslais naudojami pramonėje. Gaminami dekoratyviniai audiniai, staltiesės, puošnūs drabužiai ir plono batisto palaidinukės, neperšlampami audiniai. Iš linų gaminami dažai, lakai, glaistai, muilas.
Sėmenų aliejus vartojamas klijuotėms, linoleumui.
Linų išspaudos – koncentruotas pašaras gyvuliams.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš sėklų spaudžiamas vertingas maistinis aliejus.
Farmacijoje sėmenų aliejus vartojamas kaip pagrindinė medžiaga tepalams, įtrynimų mišiniams, žaliojo muilo spiritui (juo apiplaunama nesveika oda) gaminti.
Liaudies medicinoje vartojamas inkstų, šlapimtakių ligoms gydyti, kirmėlėms varyti. Linuose yra flavonoido Apigenino pasižyminčio antivėžiniu veikimu.
Sėmenų aliejus vartojamas sutrikus riebalų apykaitai, mažina cholesterino perteklių kraujyje. Iš aliejaus gaminamas preparatas litenolis, kuris vartojamas lokalizuotos aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Litenolio nerekomenduojama gerti viduriuojant, sergant cholecistitu, taip pat jei tulžies pūslės srityje stiprėja skausmai.
Išoriškai labai sėkmingai gydomi nudegimai, radioaktyvių spindulių pažeista oda bei kiti odos pažeidimai. Sėmenų aliejumi gydomos karpos ant padų. Dedami kompresai ant furunkulų. Tirštas sėmenų nuoviras tepamas ant marlės ir dedamas ant nesveikos odos kaip minkštinamasis kompresas. Iš maltų sėmenų, supylus į maišelius ir panardinus į verdantį vandenį, daromi šutekliai, kurie dedami ant pažeistos odos.
Grūsti linų sėmenys vartojami viduriams laisvinti. Žarnyno sekreciją ir motoriką reguliuoja glikozidas linamarinas.
Linų gleivės aptraukia ir mažina uždegimą, jomis gydomi kvėpavimo takų, skrandžio bei žarnyno uždegimai. Gleivės gaminamos: 1 valgomąjį šaukštą sveikų sėmenų užpilti 2 stiklinėmis karšto vandens, 10-15 min. plakti ir po to perkošti. Gerti po 1 valg. šaukštą kas 2 val.
