Rytų Žemaičių plynaukštė
Rytų Žemaičių plynaukštė – plynaukštė vidurio-vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumos rytinė dalis. Driekiasi tarp Žemaičių vandenskyrinio kalvyno vakaruose ir Nevėžio žemumos rytuose. Paviršius plokščias, silpnai banguotas, gausu moreninių kalvagūbrių, gilių upių slėnių ir nuosruvos klonių. Rytų Žemaičių plynaukštę į dvi dalis skaido Kurtuvėnų kalvotas-daubotas masyvas (aukštis 140–160 m): šiaurinė dalis banguotesnė, o pietinė – lygesnė. Plynaukštės pamatinės morenos reljefas ženkliai aplygintas prieledyninių baseinų, daugelyje vietų dengiamas smėlingų-molingų nuogulų (Šiluvos, Nemakščių, Žalpių apylinkėse). Regione ties Tytuvėnais ir Šiaulėnais gausu pelkių: Tytuvėnų tyrelis, Rėkyvos pelkė, Sulinkių pelkė, Šiluvos tyrelis.
Rytų Žemaičių plynaukštė yra sausiausia Žemaičių aukštumos dalis.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rytų Žemaičių plynaukštė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 645