Ramzis XI (valdė apie 1104−1075 m. pr. m. e.) – dešimtasis ir paskutinis 20-osios dinastijos Senovės Egipto valdovas.
Ramzio XI giminystės ryšiai su ankstesniais faraonais neaiškūs. Įrašais patvirtinti 27 Ramzio XI valdymo metai, priimama, kad jis valdė 29 metus. Jo valdymo metu Egipte vyravo suirutė. Norėdamas suvaldyti situaciją faraonas valdyti skyrė grupę valdytojų, kurių įtaka pralenkė faraono. Tėbų mieste buvo ypač nesaugu tiek dėl vietinių maištų, tiek dėl puldinėjančių genčių iš Libijos dykumų. Valdymo pradžioje Amono vyriausiojo žynio Tėbuose Amenhotepo savivalė buvo suvaldyta tikriausiai smurtinėmis priemonėmis (metai praminti „hienų metais“). Faraonas suteikė papildomas galias Nubijos vicekaraliui Panehsiui, bet šis jas nesivaržė viršyti. Devynioliktaisiais Ramzio XI valdymo metais įvyko tai, kas įrašuose vadinama „renesansu“ − karo vadas Herihoras perėmė valdžią Nubijoje ir Aukštutiniame Egipte iš Panehsio. Žemutinį Egiptą su Tanio miestu valdė Smendis, kuris tikriausiai buvo Herihoro vyriausiasis sūnus. Herihoras prisiėmė aukščiausiojo Amono žynio funkcijas. Tėbų šventyklų ir kapų plėšikai buvo teisiami. Ramzis XI rezidavo Memfyje ir tikriausiai užėmė tik simbolinę vietą Egipte, atlikdavo valstybinės reikšmės ceremonijas. Ramzio XI valdžios silpnumą liudija, kad to meto įrašai datuoti ne jo valdymo metais, o nuo „renesanso“ pradžios. Tikėtina, kad Herihoras valdė kaip Ramzio XI koregentas ar trumpam buvo priėmęs karaliaus funkcijas. Herihoras mirė šeštaisiais ar septintaisias „renesanso“ metais, anksčiau už Ramzį XI. Po Herihoro valdžią perėmė generolas Pianchas, kuris valdė tik Tėbus ir aplinkines teritorijas. Jis nesėkmingai kariavo su Panehsiu dėl Nubijos ir ją prarado. Ramziui XI buvo paruoštas kapas Karalių slėnyje (kapas KV4). tačiau jame faraonas taip ir nepalaidotas. Po jo mirties Egipte prasidėjo Trečiasis suirutės laikotarpis (ar tarpuvaldis).