Ramučiai
Kitos reikšmės – Ramučiai (reikšmės).
| Ramučiai | ||
|---|---|---|
  Ramučiai |
||
| 54°57′00″š. pl. 24°01′59″r. ilg. / 54.950°š. pl. 24.033°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Karmėlavos seniūnija | |
| Gyventojų | 2 296 | |
 Vikiteka |
Ramučiai | |
Ramučiai (anksčiau Davalgonys) – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, pakeliui iš Kauno į Karmėlavą, į rytus nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , prie Zversos upelio. Netoli į rytus yra Kauno oro uostas, į pietus – Kauno laisvoji ekonominė zona ir automagistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda .
Kaime yra Ramučių pradinė mokykla (Karmėlavos gimnazijos skyrius), biblioteka (nuo 1948 m.), kultūros centras. Šiaurės rytiniame pakraštyje telkšo Ramučių tvenkinys.
Miškelyje ties Parko gatvės ir kelio A6 sankirta stovi vietinės reikšmės istorijos paminklas – Trijų kryžių stogastulpis (1915 m.), skirtas Pirmojo pasaulinio karo aukų atminimui[2]. Yra Pirmojo pasaulinio karo kapinės Ramučiuose.
.JPG)
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstesnis Ramučių pavadinimas – Davalgonys (Davalgoniai). Šiuo pavadinimu gyvenvietė žinoma nuo XVI a., kuomet dar 1567 m. Lietuvos Metrikoje buvo paminėti šlėktos Davalgos (Dawalgowicze), kilę iš Taulvilavos, esančios Karmėlavos parapijoje. Šių garsių bajorų vardu pavadinta gyvenvietė įgavo Davalgonių pavadinimą.
Gyvenvietė ėmė kurtis 3-ojo dešimtmečio pradžioje, pradėjus vykdyti žemės reformą. Tuomet buvusio Davalgonių dvaro žemė buvo padalinta kariams savanoriams bei dvaro darbininkams. Ramučiais pavadinta gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo buvusio dvaro.
1927 m. Davalgonių dvarą gavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas. Jis dvare apsigyveno išėjęs į atsargą, o 1937 m. čia mirė. Sovietmečiu Davalgonių dvaro pastatą užėmė S. Nėries kolūkio kontora. Tuomet pastatas neatpažįstamai pakeistas. Ramučiai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[3]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 80 | 202 140 (viensėdyje) 62 (dvare) |
299 | 414 | 700 | ||
| 1986 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | ||
| 740 | 890 | 1 583 | 2 372 | 2 296 | ||
| ||||||
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gyvenvietėje žaidžia FK Ramučiai futbolo klubas
- Krepšinio komanda KK „Aremilta“
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ http://krnaujienos.lt/pradeda-kariu-kapu-inventorizacija-ir-sutvarkyma/ Archyvuota kopija 2017-02-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ramučiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Ramučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 31 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Ramučiai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 501
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žinomi neišlikę dvarai. Davalgonių dvaras Archyvuota kopija 2019-02-12 iš Wayback Machine projekto.