Pereiti prie turinio

Puškinas (Sankt Peterburgas)

Koordinatės: 59°43′00″ š. pl. 30°25′00″ r. ilg. / 59.71667°š. pl. 30.41667°r. ilg. / 59.71667; 30.41667 (Puškinas (Sankt Peterburgas))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Puškinas
rus. Пушкин
            
Puškino senamiestis
Puškinas
Puškinas
59°43′00″ š. pl. 30°25′00″ r. ilg. / 59.71667°š. pl. 30.41667°r. ilg. / 59.71667; 30.41667 (Puškinas (Sankt Peterburgas))
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Leningrado sritis Leningrado sritis
Rajonas Puškino rajonas
Įkūrimo data 1710 m.
Gyventojų (2010) 99 380
Tinklalapis [1]
Vikiteka Puškinas

Puškinas – miestas Rusijoje, į pietus nuo Sankt Peterburgo (jam pavaldus nuo 1998 m.).[1] Gausu parkų, rūmų. Yra Puškino muziejus.

Jekaterinos rūmai

Gyvenvietė įsikūrė XVII a. ir turėjo pavadinime suomišką šaknį Saari. 1716 m. minimas kaip Sarskoje Selo (rus. Сарское Село), o liaudies etimologijos paveiktas pavadinimas perdarytas į Carskoje Selo (rus. Царское Село – „caro kaimas“), kadangi XVIII a. viduryje imperatorė Jelizaveta čia pasistatydino vasaros rezidenciją. 1918 m. užėjus sovietams carinis pavadinimas pakeistas į Detskoje Selo (rus. Детское Село – „vaikų kaimas“), o 1937 m. pervadintas Puškinu poeto A. Puškino (1799–1837) 100-ųjų mirties metinių proga. 1939 m. susprogdinta katedra, atstatyta 2010 m. pagal pradinį projektą.

1723 m. mieste pastatyti barokiniai Jekaterinos, o 1796 m. – klasicistiniai Aleksandro rūmai. 1791 m. prie Jekaterinos rūmų pristatytas fligelis, kuriame nuo 1811 m. veikė Imperatoriškasis Carskoje Selo licėjus. Aplink rūmų ansamblį įrengti Jekaterinos ir Aleksandro parkai. 1990 m. ansamblis, kaip Sankt Peterburgo istorinio centro dalis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 1785 m. pastatyti Babolovskių, 1824 m. – Atsarginiai rūmai. Veikia keli XVIII a. ir XIX a. soborai ir cerkvės.

Puškino miesto Kazanės kapinėse palaidotas lietuvių poetas Julius Janonis.

  1. Puškin (Puškinas), iki 1918 Carskoje Selo (Carskoje Selo). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 348 psl.