Potvyniai Vilniuje
Potvyniai Vilniuje – stiprūs vandens pakilimai Vilniaus mieste, dažniausiai vykdavę dėl Neries upės patvinimo. Didžiausias potvynis vyko 1931 m. Vėliau potvyniai nusilpo ties Minsku užtvenkus Nerį – susidariusios marios sulaiko dalį vandens.[1]
1786 m. potvynis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1786 m. sausio 31 d. potvynis užtvindė krantus ir nunešė kelis Lukiškių uoste žiemai paliktus laivus, o kitus aplaužė.[2]
1847 m. potvynis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1847 m. kilęs Neries potvynis sugriovė mūrinę Žvejų Šv. Teresės bažnyčią.[3]
1931 m. potvynis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1930 m. rudenį Neries baseine iškrito kritulių 13 proc. daugiau už normą, dėl ko vandens lygis prieš užšąlant upei buvo 114 cm aukštesnis už normą. Žemė įšalo labai šlapia, todėl pavasarį visas tirpsmo vanduo žemės paviršiumi sparčiai sutekėjo į upę. Žiema buvo gili ir ilga, sniegas pradėjo tirpti 1931 m. balandžio viduryje, esant aukštai oro temperatūrai (iki 19 °C), tad sniegas tirpo labai sparčiai.[4]
Taigi, 1931 m. balandį Vilniuje, kaip ir Kaune, įvyko didžiulis potvynis. Nors potvynio nesitikėta, jis buvo toks intensyvus, kad pavadintas Didžiuoju, balandžio 21 d. pakilęs vanduo ėmė slūgti balandžio 27 d.[5] Balandžio 25 d. dėl tirpstančių ledo lyčių sangrūdų Neris išsiliejo iš krantų, drumzlinu vandeniu apsemdama apie 10 tūkst. gyventojų namus, pasėlius, užkirsdama kelią susisiekimui miesto tiltais. Po kelių dienų įsisiautėjusi stichija perkopė 825 cm ribą (balandžio 26 d.) ir užliejo miesto elektros stotį, paskelbta nepaprastoji padėtis. Daug gyventojų turėjo palikti namus, kurių liekanas, stogus, sienas, tvoras buvo galima matyti ant tiltų.[6] Plaukti valtimis buvo sunku, kadangi Neries srovė siekė 3,5 m/s greitį.
Buvo apsemti Vilniaus rajonai nuo Antakalnio iki Žvėryno, visiškai nuo miesto atkirstos dabartinės T. Vrublevskio, Tilto, Žygimantų gatvės. Buvo nutrauktas autobusų susisiekimas maršrutu Jurgio prospektas–Antakalnis. Užlieti geležinkeliai Vilnius–Lyda ir Vilnius–Daugpilis. Neris ir Vilnia išsiliejo iš krantų ir užliejo Bernardinų ir buvusį Puškino sodus ties katedra, visą Katedros aikštę. Ties katedros durimis vanduo pakilo apie pusę metro. Užlieta ir Vilniaus arkikatedra su joje esančiais palaikais, pažeisti katedros pamatai. Tuo pačiu kriptose buvo rasti kunigaikščių palaikai – Ldk Kazimieras Jogailaitis ir Ldk Žygimanto Augusto žmonos Barbora Radvilaitė bei Elžbieta Habsburgaitė. Palaikai per restauraciją perkelti į specialiai įrengtą mauzoliejų po šv. Kazimiero koplyčia.
Be pastogės liko keli tūkstančiai, nuo potvynio nukentėjo ~10 tūkstančių gyventojų. Potvynis nunešė dešiniajame Neries krante stovėjusį Adomo Mickevičiaus paminklą.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vilniuje lyg Venecijoje: pamatykite, kaip atrodė Vilnius per didįjį 1931-ųjų potvynį. 15min.lt (tikrinta 2022-07-27).
- ↑ „Senojo Vilniaus uostas: sudėtinga laivyba ir neįmantrus upeivių gyvenimas“. vilniausgalerija.lt. Vilniaus galerija. 2022 m. gegužės 1 d. Nuoroda tikrinta 2023 m. liepos 26 d..
- ↑ 3,0 3,1 Įminė kapinių mįslę!
- ↑ Brigita Ragickaitė. Didžiausi Lietuvos potvyniai: istorinėse nuotraukose – šiurpą keliantys vaizdai. 2017-04-11, Delfi.lt (tikrinta 2022-07-29).
- ↑ Kada potvynis užlies Vilniaus ir Kauno senamiestį? 2017-06-28, Diena.lt (tikrinta 2022-07-27).
- ↑ 1931-ųjų pavasaris Vilniuje ir Kaune. 2018-05-01, Bernardinai.lt (tikrinta 2022-07-27).