Piramidė
- Šis straipsnis apie geometrinės formos statinį. Apie geometrijos figūrą skaitykite straipsnyje Piramidė (geometrija).
Piramidė – piramidės geometrinės formos senovės civilizacijų monumentalusis statinys.[1] Piramidės pamatas paprastai kvadratinis arba trikampis, nors būna ir poligonų. Piramidžių statyba būdinga daugeliui senovės civilizacijų, jų aptinkama įvairiose pasaulio dalyse.
Jau pirmajai pasaulio civilizacijai Mesopotamijai buvo būdingos laiptuotos piramidės – šventyklos zikuratai. Bene žymiausios yra Egipto piramidės, statytos senovės Egipte ir tarnavusios kaip faraonų kapai. Cheopso piramidė ilgą laiką buvo aukščiausiu pasaulio pastatu. Piečiau Egipto gyvavusioje Nubijoje taip pat buvo statomos piramidės – kapai, tačiau jos buvo mažesnės ir smailesnės negu egiptiečių.
Už Artimųjų Rytų ribų taip pat statytos piramidės: laiptuotos piramidės – šventyklos būdingos Mezoamerikos kultūroms: actekams, majams, taraskanams ir kt. Meksikoje stūkso masyviausia pasaulyje Didžioji Čolulos piramidė. Šiaurės Amerikoje buvo statomi platforminiai pilkapiai. Azijoje piramidės statytos centrinėje Kinijoje, Indijoje (Čola imperijos metu), Kambodžoje.
Moderniojoje architektūroje taip pat neatsisakoma piramidžių. Jos statomos kaip paminklai ar pastatai (muziejai, arenos, halės, šventyklos), viena iš jų – Luvro piramidė Paryžiuje.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Piramidė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 293-294 psl.