Oro tarša
| Tarša |
|---|
 |
Vandens tarša
|
Dirvožemio tarša
|
Radioaktyvi tarša
|
Kiti taršos tipai
|
Tarpvyriausybinės sutartys
|
Organizacijos
|
Oro tarša – kenksmingų žmonėms bei kitiems organizmams arba pažeidžiančių aplinką medžiagų išmetimas į atmosferą.
Oro teršalai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oro teršalai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai teršalai į aplinką išmetami tiesiogiai. Tai sieros ir azoto oksidai, anglies monoksidas ir dioksidas ir kiti. Antriniai teršalai susidaro iš pirminių jiems reaguojant tarpusavyje ar su aplinkoje esančiomis medžiagomis. Tipiškas antrinis teršalas – priežemyje susidaręs ozonas, viena pagrindinių fotocheminį smogą sudarančių medžiagų. Kai kurie teršalai gali būti ir pirminiai, ir antriniai.
Pagrindiniai pirminiai teršalai:
- Sieros dioksidas – išmetamas išsiveržus vulkanams ir įvairių industrinių procesų metu. Sieros dioksidas taip pat susidaro deginant sieros junginių turinčią anglį arba naftą. Išmestas į atmosferą ir sureagavęs su kitom medžiagom sieros dioksidas sukelia reiškinį, žinomą kaip rūgštusis lietus.
- Azoto dioksidas – dujos, susidarančios degimo metu.
- Anglies monoksidas – bekvapės, bespalvės, itin toksiškos dujos, susidarančios degimo metu.
- Anglies dvideginis – degimo metu susidarančios dujos.
- Lakieji organiniai junginiai.
- Kietosios dalelės.
- Chloro ir fluoro karbonatiniai junginiai – dujos, ardančios ozono sluoksnį.
- Radioaktyvios medžiagos – išsiskiria branduolinių sprogimų, atominių elektrinių avarijų metu.
Taršos šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Taršos šaltinis – vieta, veiksmas ar veiksnys, dėl kurio į atmosferą išmetami teršalai. Taršos šaltinius galima skirstyti į antropogeninius (susijusius su žmogaus veikla) ir natūralius (gamtinius).
- Antropogeniniai taršos šaltiniai
- Kuro, atliekų deginimas. Į šią taršą įeina transporto išmetamosios dujos, gamybai bei šildymui panaudoto kuro dūmai.
- Naftos gryninimas. Šio proceso metu į orą patenka įvairiausių medžiagų.
- Tirpiklių garai iš dažų, aerozolių, pokosto ir panašiai.
- Sąvartynuose susidarantis metanas. Jis netoksiškas, bet labai degus.
- Karo ir kitokia pramonė.
- Natūralūs taršos šaltiniai
- Dulkės, dažniausiai iš mažai augalija padengtų plotų.
- Metanas, susidaręs gyvūnams virškinant.
- Radonas, susidarantis natūraliai skylant radžiui.
- Natūralūs gaisrai.
- Ugnikalniai.
Oro užterštumo lygio indeksas Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oro užterštumo lygio indeksas (OUI) – tai aplinkos ore išmatuotų teršalų koncentracijų kokybinė išraiška, naudojama supaprastintam oro kokybės apibūdinimui.[1]
Nustatant OUI, remiamasi teršalų, kuriems pagal ES ir Lietuvos teisės aktus yra nustatytos trumpo periodo ribinės vertės, koncentracijų lygiais. Šis indeksas pagrįstas kietųjų dalelių (KD10), azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3) koncentracijų įvertinimu. Įvertinus nustatyto periodo (1, 8 ar 24 valandų) koncentracijas pagal užterštumo lygio skalę nustatomas indeksas. Lentelėje pavaizduota OUI bei jį atitinkančių teršalų koncentracijų (μg/m³, CO – mg/m³) intervalų skalė.
| OUI: | KD10 | NO2 | CO | O3 | SO2 | ||
| 24 val. vidurkis | 1 val. vidurkis | 8 val. vidurkis | 1 val. vidurkis | 8 val. vidurkis | 1 val. vidurkis | 24 val. vidurkis | |
| 1 – Labai žemas | 0-15 | 0-50 | 0-2 | 0-60 | 0-50 | 0-50 | 0-25 |
| 2 – Žemas | 16-30 | 51-100 | 3-6 | 61-120 | 51-90 | 51-100 | 26-50 |
| 3 – Vidutinis | 31-50 | 101-200 | 7-10 | 121-180 | 91-120 | 101-300 | 51-100 |
| 4 – Aukštas | 51-100 | 201-400 | 11-13 | 181-240 | 121-180 | 301-500 | 101-150 |
| 5 – Labai aukštas | >100 | >400 | >13 | >240 | >180 | >500 | >150 |
Stotyse, kuriose matuojama ne visų išvardintų teršalų koncentracija, indeksas nustatomas įvertinant mažiau teršalų.
OUI nustatymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvertinama KD10, NO2, SO2, CO, O3 koncentracija stotyse. Pagal koncentracijos lygį iš pradžių kiekvienam matuojamam teršalui nustatomas tarpinis indeksas. Nustatant stsoties OUI išrenkama didžiausia tarpinio indekso vertė, t. y. aukščiausias oro užterštumo lygis. Miestuose, kuriuose yra daugiau nei viena oro kokybės tyrimo stotis, miesto OUI nustatomas pagal tos stoties, kur oro užterštumo lygis aukščiausias, duomenis. Tokiu būdu, OUI atspindi blogiausią oro kokybę mieste. „OUI dabar“ nustatomas pagal matavimo stočių duomenis ir atsinaujina kas valandą. „OUI rytoj“ prognozuojamas atsižvelgiant į meteorologines prognozes rytdienai.
Kaip elgtis, kad išvengtume žalingo poveikio sveikatai?
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vidutinis – jautrios gyventojų grupės (vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys) turėtų vengti ilgesnių pasivaikščiojimų ar kitos aktyvesnės veiklos prie intensyvaus eismo gatvių, sankryžų.
- Aukštas – aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės; siekiant išvengti dar didesnio oro užterštumo, rekomenduojama nevažiuoti savu automobiliu, patariama naudotis viešuoju transportu.
- Labai aukštas – reikia stengtis kuo mažiau būti atvirame ore; būnant patalpose, neatidaryti langų; pajutus sveikatos sutrikimų, kreiptis į gydytoją.
Perspėjimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]OUI yra tik kokybinė oro užterštumo įvertinimo išraiška, neturinti jokios mokslinės vertės ir negali būti naudojama kaip pagrindas ataskaitoms, vertinimams ar kitokioms mokslinėms interpretacijoms. Bet kokios oro kokybės vertinimo studijos turi remtis matavimo duomenimis.
Oro taršos reguliavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarptautiniu mastu Šiaurės Amerikoje ir Europoje oro tarša reguliuojama Jungtinių Tautų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos, priimtos 1979 metais. Kitos iniciatyvos yra EANET Rytų Azijoje ir ASEAN susitarimas dėl tarpvalstybinio užterštumo smogu Pietryčių Azijoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Oro užterštumo lygio indekso žemėlapis ir informacija http://193.219.133.3/ap3/ Archyvuota kopija 2016-12-07 iš Wayback Machine projekto.