Orinjako kultūra

←

35000 m. pr. m. e. – 20000 m. pr. m. e.

→

Dab. valstybės

Ispanija, Prancūzija, Italija, Serbija, Bulgarija, Graikija, Rumunija ir kt.

Ist. regionas

pietų Europa

Amžius

Vėlyvasis paleolitas

Žmogaus rūšis

Homo Sapiens

Orinjako kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta 1860 m. E. Larteto atrasto ir tyrinėto Orinjako urvo (Aukštutinė Garona, Prancūzija) vardu.

Arealas

Orinjako kultūra 35-20 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi teritorijoje, kurioje dabar yra Prancūzija, Belgija, Šveicarija, Vokietija, Austrija, Čekija, Slovakija, Rumunija.

Kultūra

Orinjako kultūros žmonės gyveno urvuose ir olose. Vertėsi medžiokle. Rasta daug titnaginių dirbinių (skeltės, gremžtukai, rėžtukai), raginių ir kaulinių antgalių su įskeltais įtvarais. Olų sienos išpieštos raudonos, geltonos, juodos ir rudos spalvos realistiškais gyvūnų piešiniais. Orinjako kultūrai būdingos ant uolų išraižytos moterų figūros ir akmeninės moterų statulėlės (Veneros).

1907 m. Anri Breilis įrodė, kad Orinjako kultūra susidarė po Mustjero kultūros. Ją pakeitė Solutro kultūra. 1909 m. rastas Orinjako žmogus (20 000 m. pr. m. e.), laikomas tiesioginiu Europos gyventojų protėviu Homo sapiens.^[1]

Gramdymo iš Aurignac (Prancūzija)
Orinjako gremžtukas
Dufuro gremžtukas
Kaulinis antgalis
Arkliai iš Šovė urvo

Šaltiniai

↑ Orinjako kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 247 psl.

[1] Orinjako kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 247 psl.

[1]