Nikolajus Šmatko
Nikolajus Gavrilovičius Šmatko (g. 1943 m. rugpjūčio 17 d., Donecko sritis, Ukrainos TSR) – ukrainiečių skulptorius ir tapytojas. Dirba kartu su dviem sūnumis Ukrainoje. Šmatko sukūrė daugiau nei 750 paminklų (bareljefų, goreljefų, skulptūrų) ir nutapė apie 500 paveikslų.
Autorinė kolekcija, kuri eksponuojama „Shmatko & Sons“ galerijoje, sudaryta iš daugiau nei 70 skulptūrų iš Uralo ir Italijos marmuro bei apie 300 paveikslų (tapyba, grafika).[1]
2000 m. paskirtas Maskvos pasaulio civilizacijų instituto meno ir dailės katedros profesoriumi.
2004 m. Šmatko buvo pavesta nukalti marmurinę Šventosios Mergelės Marijos skulptūrą, skirtą Šviatagorsko vienuolynui (Donecko sritis). Rudenį, po pabaigtų restauravimo darbų, įvyko vienuolyno atidarymas. Jo metu buvo atidengta ir Šventosios Mergelės Marijos skulptūra, kurios aukštis siekė 4,20 m (skulptūra buvo iškalta iš 2-jų Uralo marmuro blokų, kurių svoris siekė iki 40 tonų). Už indėlį stačiatikių bažnyčios gyvavimui ir Šviatagorsko Šventosios Mergelės Marijos skulptūros sukūrimą N. G. Šmatko buvo paskelbtas Kijevo ir visos Ukrainos metropolitu. Jam įteiktas III-io laipsnio Nestoro Metraštininko garbės ordinas/medalis.
2007 m. Šmatko buvo pirmasis[2] Ukrainos menininkas, apdovanotas Didžiojo Lorenzo Mediči garbės ordinu.
2005 m. rudenį Keleberdos kaime, Poltavos srityje įvyko atstatytos Preobrazhenskaya cerkvės atidarymas. Joje stovi N. G. Šmatko „Kristaus nukryžiavimo“ skulptūra.
Apie savo kūrybinį darbą Nikolajus Gavrilovičius sako: „Aš niekada nepaklusau pavedimams, nedariau politinių užsakymų. Aš nenusileidžiu iki lygio tų, kurie pavydi, meluoja. Visada darau tik tai, ką liepia širdis, dėl to ir esu valdžios nemalonėje. Dėl šios priežasties ruošiuosi emigruoti.“[3]
Parodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1985–1991 m.: galerija „Shmatko & Sons“, Bolgradas, Odesos sritis
- 1991–2003 m.: galerija “Shmatko & Sons“, Krasnyj Lučas, Lugansko sritis
- 1992 m.: Luganskas
- 1993 m.: Kijevas
- 2000 m.: Maskvos Pasaulio civilizacijų institutas, Maskva
- 2003 m.: Doneckas
- 2003–2004 m.: galerija „Shmatko & Sons“, Slavianskas, Donecko sritis
- 2004–2010 m.: galerija „Shmatko & Sons“, Luganskas
- 2007 m.: Bienalė, 2007 m. Florencija, Italija
- 2009 m.: Bienalė, 2009 m. Florencija, Italija
- 2012 m.: Art Monaco 2012, Monakas, Prancūzija
Darbai, saugomi muziejuose
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ivan Maksimovič Soshenko biustas, saugomas Taraso Ševčenkos dailės akademijos muziejuje (Sankt Peterburgas)[4][5]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Marmurinė marmuro Karaliaus Nikolajus Šmatko skulptūra
- ↑ Ukrainos skulptorius Nikolajus Šmatko apdovanotas Didžiojo Lorenzo Mediči garbės ordinu
- ↑ «GYVENIMAS»: Juščenka ir Timošenko susiliejo bučinyje Archyvuota kopija 2008-12-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ukrainos menininko Soshenko MP 1807–1876(Carrara marmuro 0,35x0,35x0,60)
- ↑ Soshenko biustas (Video)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Šiandien": Italija laukia apaštalų Šmatko
- „Diena“: skulptorius iš požemio Nikolajus Šmatko
- „Faktai“ Pareigūnai sakė, kad kelionė į bienalė – mano privatus reikalas, bet šį apdovanojimą laimėjau ne sau, bet ir visai Ukrainai.[neveikianti nuoroda]
- „Savaitės veidrodis“: Žmogus iš marmuro Archyvuota kopija 2012-05-30 iš archive.today
- „Šiandien“: Brodskis nori pirkti nuogą Juliją Šufričiui
- „Faktai“: „Aš 13 metų gyvenau požemyje“, – sako skulptorius grynuolis Nikolajus Šmatko, kurį šiandien vadina „marmuro Karaliumi“[neveikianti nuoroda]
- „LiveJournal“: filmas „Akmens kvėpavimas“. Nuolat veikianti paroda galerijoje „Shmatko & Sons“ 2003–2004 m., (Slavianskas, Donecko sritis)