Nėginės
| Petromyzonidae |
|---|
 1. Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus), 2. Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis), 3 & 4. Mažoji nėgė (Lampetra planeri) |
| Mokslinė klasifikacija |
Nėginės (Petromyzonidae) – vienintelė nėgių (Petromyzoniformes) būriui priklausanti primityvių vandens stuburinių gyvūnų šeima. Turi 1 ar 2 nugarinius ir analinį pelekus. Kūnas ištįsęs, panašus į ungurio. Kūno šonuose ties galva matomos 7 poros žiauninių angų. Akys didelės, lervų jas dengia oda. Ties šnerve yra jautrus šviesai parietalinis organas – „trečioji akis". Kūno šonuose išsidėstę jutimo organai, panašūs į žuvų šoninę liniją.
Neršia upių aukštupiuose, nerštui reikalingas žvyruotas dugnas, kuriuo teka vėsus, deguonies pripildytas vanduo. Išaugęs daugelio rūšių mailius keliauja į jūrą, kur iki 18 mėnesių gyvena kaip parazitai, paprastai netoli kranto. Jų šeimininkais tampa žuvys, prie kurių nėginės prisisiurbia ir minta jų krauju bei kūno dalelėmis. Didesnės, sveikos žuvys tokį nėginių parazitavimą nesunkiai išgyvena, ir ant jų lieka tik tipiški apvalūs randai. Tuo tarpu mažesnių rūšių žuvys, jaunos bei sergančios žuvys gali dėl to žūti. Po keleto metų nėginės vėl kyla į upių aukštupius nerštui, o po to žūva.
Upinės nėgės į jūrą neišplaukia. Jos pasilieka netoli neršto vietų.
Šeima skirstoma į 3 pošeimius; yra 9 gentys ir apie 40 rūšių. Lietuvoje aptinkamos 4 savaiminės rūšys:
- Ukraininė nėgė (Eudontomyzon mariae)[1]
- Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
- Mažoji nėgė (Lampetra planeri)
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 1 (E) kategoriją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ glis.lt / Aptikta dar viena nėgių rūšis – ukraininė nėgė | 2015-04-29
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- vddb.library.lt / Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Zoologijos katedra. NĖGIŲ VINGILIŲ (PETROMYZONTIDAE) PAPLITIMAS IR BŪKLĖ LIETUVOS UPĖSE, Roberto Staponkaus Zoologijos magistro darbas. Mokslo vadovas: Doc. dr. E. Bukelskis VILNIUS, 2010
