Mera
Mera | |
---|---|
Mera ties Zalavo dvaru
| |
Ilgis | 60,2[1] km |
Baseino plotas | 204,4 km² |
Vidutinis debitas | 1,94 m³/s |
Ištakos | Švenčionių apylinkės |
Žiotys | Žeimena |
Šalys | Lietuva |
![]() |
Mera |
Mera (aukštupyje Kūna) – upė rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone; Žeimenos kairysis intakas. Prasideda 2 km į šiaurės rytus nuo Švenčionių. Teka į pietus, pietvakarius, žemupyje pasuka į šiaurės vakarus, smarkiai vingiuoja. Teka daugiausia miškingoms vietovėmis. Įteka į Žeimeną 29 km nuo jos žiočių, į rytus nuo Meškerinės.
Didesnis intakas – Santaka (kairysis).
Upės baseine nemažai pelkių ir ežerų (Acintas, Perūnas, Kūna). Vidutinis nuolydis 132 cm/km[2], vagos plotis nuo 5 iki 9 m, gylis nuo 0,6 iki 2 m[3]. Prie Meros įsikūrusios gyvenvietės: Švenčionys, Melninkai, Naujas Strūnaitis, Kasčiukai, Ziboliškė, Trakai, Voksa, Jenarališkė, Pamerionys, Gužiai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upėvardis Mera kildinamas nuo žodžio marios, marės („jūra“); plg. lot. mare, sen. air. muir, got. marei bei ide. *mor- „stovintis vanduo“. Pavadinimo Kūna kilmė siejama su žodžiu kunė („klampi bala, liūnas“).[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=52517890-8132-4952-b0d9-5a3b4bd78621
- ↑ Algirdas Rainys. Mera. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 51
- ↑ Algirdas Rainys. Mera. Visuotinė lietuvių enciklopedija,
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.