Matriarchatas
Matriarchatas (lot. mater (kilm. matris) – motina ir gr. archē – valdžia) – viena pirmykštės visuomenės organizacijos formų, XIX a. rekonstruotas spėjamas socialinės raidos tarpsnis, atsiradęs vėlyvajame paleolite. Pasak šios sampratos šalininkų, matriarchatas buvo būdingas daugelio tautų gimininės bendruomenės irimo ir perėjimo į klasinę visuomenę laikotarpiui, ypač jo pradžiai.[1] Kita vertus, remiantis XX a. pab.–XXI a. pradžios etnologų tyrinėjimais, nesama patikimų duomenų, pagal kuriuos būtų galima atkurti šį visuomenės evoliucijos laikotarpį.[2]
Svarbiausi matriarchato požymiai: visuomenėje vyrauja moterys, turtas ir pareigos paveldima motinos linija, santuoka matrilokalinė.[1]
Tarybų Sąjungoje iki XX a. 6 dešimtmečio moksliškai aiškinant pirmykštės bendruomenės evoliuciją, remtasi beveik vien matriarchato samprata.[2] Anot matriarchato sampratos proponentų, matriarchatą klajoklių gyvulių augintojų ir ariamosios žemdirbystės tautose pakeitė patriarchatas; kaplinės žemdirbystės gentyse klasinė visuomenė kai kur susiformavo matriarchato sąlygomis, aplenkdama patriarchato stadiją.[1]
Pirmasis matriarchato laikotarpį išskyrė Šveicarijos teisės istorikas J. Bachofenas,[2] pavadinęs jį ginekokratijos terminu. Matriarchato sampratą palankiai vertino marksizmo klasikai, pradedant F. Engelsu.[2]
Matriarchato sampratos proponentų teigimu, matriarchato būta Tibete, senovės Egipte, jo liekanų (giminystės ir paveldėjimo motinos linija) išlikę Mikronezijos tautelių, Sumatros malajiečių (minankabajų), kai kurių tropinės Afrikos genčių buityje.[1]
XXI a. matriarchato sąvokos vartosena daugiausia apsiriboja tik istoriografija.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Matriarchatas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 322 psl.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Matriarchatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-03-20.