Marija Leticija Ramolino
| Marija Leticija Ramolino | |
|---|---|
| |
| Marija Leticija Ramolino | |
| |
| Marijos Leticijos Ramolino herbas | |
| Visas vardas | Maria Letizia Ramolino |
| Gimė | 1750 m. rugpjūčio 24 d. Ajačas, Korsika |
| Mirė | 1836 m. vasario 2 d. (85 metai) Roma, Popiežiaus sritis |
| Tėvas | Giovanni Geronimo Ramolino |
| Motina | Angela Maria Pietrasanta |
| Sutuoktinis (-ė) | Karolis Bonapartas |
| Vaikai | Žozefas Bonapartas, Napoleonas Bonapartas ir 11 kitų |
 Vikiteka |
Marija Leticija Ramolino |
Marija Leticija Ramolino (Maria Letizia Ramolino, 1750 m. rugpjūčio 24 d., Ajačas – 1836 m. vasario 2 d., Roma) – Napoleono Bonaparto motina.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Būdama 14 metų buvo ištekinta už teisininko Karolio Bonaparto. Jiem gimė 13 vaikų, iš kurių pilnametystės sulaukė 5 sūnūs ir trys dukterys:
- Žozefas Bonapartas (1768–1844), Ispanijos karalius
- Napoleonas Bonapartas (1769–1821), Prancūzijos imperatorius
- Liusjenas Bonapartas (1775–1840), Kanino ir Muzinjano princas.
- Eliza Bonapart (1777–1820), Toskanos didžioji hercogienė.
- Lui Bonapartas (1778–1846), Olandijos karalius.
- Polina Bonapart (1780–1825), Gvastalo hercogienė.
- Karolina Bonapart (1782–1839), Klevo didžioji hercogienė.
- Žeromas Bonapartas (1784–1860), Vestfalijos karalius.
1769 metais Korsika perėjo į Prancūzijos kontrolę, tačiau Leticija taip ir neišmoko prancūzų kalbos. 1785 metais tapo našle ir po 8 metų buvo priversta su vaikais persikraustyti į žemyną, į Marselį.
Po Napoleono karūnacijos (kurioje ji dalyvauti nepanorėjo [1]) jis Leticijai davė titulą „Madam Imperatoriaus Motina“ (pranc. Madame Mère de l’Empereur) ir padovanojo Pont-sur-Seine valdas netoli Paryžiaus. Nežiūrint į didelį jos turtą, Madam-motina, pragyvenusi daug metų ant skurdo ribos, išsiskyrė šykštumu, Prancūzijos reikalais nesidomėjo ir retai būdavo dvare.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Бонапарты // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона: в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907.