Manipuliacija

Manipuliacija – bet koks veiksmas, kuriuo vienas asmuo siekia priversti kitą asmenį savo noru padaryti tai, ko nori pirmasis, ir ko manipuliuojamasis, žinodamas visas aplinkybes, pats savo noru nedarytų. Kad manipuliacija būtų įmanoma, turi egzistuoti ryšys, kurio negalima lengvai atsisakyti, ir kažkas, kas branginama ir ko bijoma netekti arba dėl ko kovojama. Tad manipuliacijos dažniausiai vyksta tarp asmenų, kurie tarpusavyje susiję ir vieni kitiems esti kuo nors svarbūs (pvz., tarp tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, tarp sutuoktinių, kolegų, viršininkų ir samdomų darbuotojų, draugų ar kaimynų).

Manipuliacijos priemonės vadinamos gudrybėmis. Tai gali būti priešininko suerzinimas, asmeniui jautrios vietos užgavimas, pseudomokslinės kalbos, sudėtingų terminų vartojimas, nuoroda į aukštesnio rango valdininkus ar įžymybes, priešininko teiginių sumenkinimas, užuominos, visos teisybės nesakymas, faktų, informacijos iškraipymas, melavimas, sukčiavimas ir kita. Paprastai manipuliacija norima ką nors paveikti, valdyti, gauti naudos sau ar kitam asmeniui, grupei, organizacijai, institucijai. Tačiau manipuliuojant nebūtinai norima kažkam pakenkti ar kažkuo pasinaudoti. Kartais galima manipuliuoti siekiant gero, pavyzdžiui, atpratinti vaiką nuo jam pakenkti galinčių norų pildymo ar visuomėje taikant žalingų įpročių prevenciją.

Neretai vartotojams sukčių siunčiamos apgaulingos SMS žinutės, prisidengiant įmonės vardu – taip siekiama išvilioti pinigus, prisijungimo kodus ar kitą svarbią informaciją. Oficialiai manipuliacija vykdoma reklamos ir rinkodaros kontekste. Pavyzdžiui, tabako kompanijos ilgą laiką galėjo laisvai manipuliuoti tabako sudėtimi, kad padidintų pajamas ir žmonių priklausomybę, visiškai nekreipiant dėmesio į mirusių skaičių. Teisėtvarkoje manipuliacijos vykdomos lobistų dėka, leidžiami įmonėms palankūs įstatymai (pvz., legalizuojami azartiniai lošimai bei jų reklama). Galimos ir politinės manipuliacijos viešąja nuomone siekiant politinės valdžios.