Mažosios Azijos istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šiame straipsnyje apžvelgiama Mažosios Azijos pusiasalio istorija iki XI a. Apie tolimesnę šio regiono istoriją žiūrėkite straipsnį Turkijos istorija

Mažosios Azijos istorija – įvairių tautų ir valstybių, egzistavusių Mažosios Azijos pusiasalyje, istorija.

Nors Mažosios Azijos pusiasalis atrodo gana vientisas, ir jau ilgą laiką sudaro vientisą valstybinį vienetą (tokį, kaip Turkija nuo XV a., Bizantijos imperija anksčiau), senovėje šis pasaulio regionas buvo kultūriškai labai nevienalytis, sudarytas iš daugybės skirtingų tautų ir valstybių. Dėl tos priežasties senoji Mažosios Azijos istorija – tai daugiau atskirų istorinių regionų istorija.

Priešistorė

Mažojoje Azijoje, Kapadokijoje, žemė buvo nederlinga, jos paviršius nusėtas kalnagūbriais. Tačiau kalnuose buvo gausu rūdos, vario ir geležies, taip pat statybinio akmens ir medienos. Tai skatino vystyti prekybą ir atsirasti pirmuosius prekybinius miestus. Žymiausias jų buvo Čatal Chiujukas, įkurtas jau VII tūkst. pr. m. e.

III tūkst. pr. m. e. pabaigoje teritorijoje ypač reiškėsi asirai, kurie kolonizavo Mažąją Aziją, kūrė savo prekybinius miestus, vadinamus karum. Jų liekanų yra randama rytinėje pusiasalio dalyje.

Hetitų valstybės

Mažoji Azija apie XIII a. pr. m. e.

Pagrindinis straipsnis: Hetitai

Mažosios Azijos istorija prasideda centrinėje jos dalyje, Kizilirmako vingyje, regione, kuris vėliau buvo vadinama Kapadokija, o seniausiais laikais vietiniai gyventojai hatai jį vadino Hatti. Šį pavadinimą pasisavino ir II tūkst. pr. m. e. pradžioje čia atsikėlę indoeuropiečiai hetitai.

Hetitai atkeliavo čia nuo Juodosios jūros rytų, asimiliavo vietinius hatus ir įsitvirtino jų miestuose. Jų sukurtoji valstybė apėmė visą Hatti regioną ir jos sostine buvo Hatušas. Greta jų valstybės Mažojoje Azijoje egzistavo kitos tautos ir valstybės, kurios konkuravo su hetitais. Didžiąją dalį vakarinio ir pietinio pusiasalio buvo apgyvendinę hetitams giminingi luviai. Jų sukurtos valstybės buvo Kicuvatna ir Tarhuntaša pietuose, Arcava vakaruose, Assuva šiaurės vakaruose, Luqqa pietvakariuose. Kalnuotose teritorijose į rytus nuo hetitų buvo Azzi ir Hayasa (šiaurės rytuose), ir Išuva (rytuose). Į šiaurę nuo hetitų gyveno jiems giminingi palai ir lingvistiškai skirtingos kaškų gentys.

Tik XIV a. pr. m. e. hetitams pavyko pajungti daugumą (bet ne visas) šių aplinkinių valstybių ir tautų, laikinai sukuriant daugiatautę imperiją. Ši imperija buvo paremta geležies gamyba, vežimo ir arklio panaudojimu, kurie suteikė hetitams karinę galią, leidusią aršiai kariauti su Egiptu ir Babilonu. Tai buvo vienas pirmųjų Mažosios Azijos dalinio suvienijimo atvejų, trukęs labai trumpai, nes jau XIII a. pr. m. e. pabaigoje Hetitų imperija vėl suiro.

Smulkių valstybių laikotarpis

Mažosios Azijos istoriniai regionai I tūkst. pr. m. e.

XII a. pr. m. e. hetitų imperija krito prieš asirus, taip pat prieš piratines jūrų tautas, kas nulėmė valstybės dezintegraciją. Tai sudarė sąlygas Mažojoje Azijoje vėl iškilti smulkioms indoeuropietiškoms valstybėms, tokioms, kaip Likija, Kilikija, Pamfilija, Frygija, Lydija, Kapadokija. Dauguma jų susidarė senųjų regioninių valstybių pagrindu.

Pusiasalio pakrantes apgyvendino graikai, kūrę čia savo klestinčias kolonijas. Kolonizatoriai naudojosi tik pakrantėmis ir į krašto gilumą nesiveržė. Jie maišėsi su vietos tautomis. Didžiausios graikų miestų sankaupos buvo Lydijos pakrantėje (Jonija ir Eolidė), Karijos pakrantėje (Doridė, Mezijos pakrantėje (Troada), Bitinijos ir Ponto pakrantėje.

Pietinėje pusiasalio pakrantėje susiformavo Likijos, Kilikijos, Pamfilijos valstybės, atsiradusios po Hetitų imperijos suirimo. Pusiasalio vidinėje dalyje iš pradžių (nuo VIII a. pr. m. e.) viešpatavo Frygija, kuri laikinai buvo užvaldžiusi didelę dalį Anatolijos, o nuo 560 m. pr. m. e. įsitvirtino Lydija, kurios karalius Krezas greitai privertė visas graikų kolonijas (Joniją) paklusti jo įsakymams.

Persų ir graikų hegemonija

Pagrindiniai straipsniai: Achemenidų imperija, Aleksandras Makedonietis

Nuo VI a. pr. m. e. Mažoji Azija buvo užkariauta Persijos imperijos (Achemenidų). Persai užėmė ir graikų Joniją, visame pusiasalyje įsteigė savo satrapijas ir daugiau nei šimtui metų įtvirtino valdžią Mažojoje Azijoje.

IV a. pr. m. e. Aleksandras Didysis pradėjo užkariavimus iš Makedonijos, ir užkariavo Mažąją Aziją, kuri trumpam tapo jo imperijos dalimi.

Po Aleksandro mirties

Pagrindiniai straipsniai: Pergamas, Pontas

Po Aleksandro mirties 316 m. pr. m. e. Makedonijos imperija buvo padalinta tarp atskirų karvedžių dinastijų. Mažoji Azija atiteko vienam iš penkių svarbiausių – Antigonui Vienaakiui, tačiau būtent ši teritorija tapo didžiausių nesutarimų šaltiniu. Tačiau po Ipso mūšio 301 m. pr. m. e. Mažoji Azija buvo padalinta tarp trijų dinastijų: Lagidai užvaldo Kilikiją, Seleukidai – Kapadokiją, o Lisimachui, iki tol valdžiusiam tik Trakiją, atitenka vakarų ir šiaurės Mažoji Azija. Iki 200 m. pr. m. e. Seleukidai sugeba užvaldyti visą pietinę Mažąją Aziją.

Apie 280 m. pr. m. e. didžiuliai kataklizmai sukrečia Lisimacho imperiją. Įsiveržus galatams, Mažosios Azijos centre įkuriama Galatija, atskyla Bitinija, Paflagonija, Pontas, Pergamas, todėl Lisimacho dinastija nėra pratęsiama.

Tarp Lisimacho imperijos įpėdinių Pergamas Jonijoje ir Pontas išvysto labai aukštą helenistinę kultūrą ir tuo metu tampa graikiško meno židiniais.

Romos imperija

Pagrindinis straipsnis: Romos imperija

Nuo II a. pr. m. e. teritorijoje pamažu įsigalėjo Romos imperija. 133 m. pr. m. e. romėnai gavo Pergamo karalystę, kur įkūrė Azijos provinciją. 74 m. pr. m. e. jiems atiteko Bitinija, 65 m. pr. m. e. jie nugalėjo Seleukidus, užimdami teritorijas taip pat ir Sirijoje, o 62 m. pr. m. e. atiteko paskutinioji Mažosios Azijos karalystė – Pontas.

Tokiu būdu visa Mažoji Azija atiteko Romos imperijai ir buvo sudalinta į provincijas.

Bizantijos imperija

Pagrindiniai straipsniai: Bizantijos imperija

Bizantijos imperija yra viena iš ilgiausiai išsilaikiusių imperijų pasaulio istorijoje. Jos pavadinimas kilo nuo Bizantijaus miesto. Imperiją taip pavadino XIX a. istorikai. Bizantiečiai visą laiką save vadino ir laikė romėnais. 330 m. imperatorius Konstantinas įkūrė antrąją – Bizantijos Romą, pavadindamas ją Konstantinopoliu, kas reiškė ”Konstantino miestas”.

Viduriniajame Bizantijos periode (610–1081 m.) prasideda su Heraklijaus triumfu kare su persais ir jo tolesniu pralaimėjimu arabams. Po 634 m. arabai užgrobė Palestiną, Siriją ir Egiptą, taip pat prasiskverbė gilyn į Anatoliją.

XI a. Bizantijos imperijoje prasidėjo dideli nesutarimai tarp generolų, kurie buvo stambūs žemvaldžiai ir biurokratai. Išvarginti nesutarimų imperatoriai nesugebėjo atsilaikyti seldžiukams, pradėjusiems Anatolijos užkariavimą iš rytų. Seldžiukai, priklausantys tiurkų tautoms, buvo dabartinių turkų protėviai, pamažėle apgyvendinę visą Mažają Aziją.