Mažųjų Žinėnų piliakalnis
| Mažųjų Žinėnų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Mažųjų Žinėnų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Jonavos rajonas | ||
| Seniūnija | Kulvos seniūnija | ||
| Aukštis | 20-30 m | ||
| Plotas | 160x59 | ||
| Naudotas | XIV a. | ||
| Registro Nr. | 3034 / 21499 /A38P | ||
Mažųjų Žinėnų piliakalnis – piliakalnis (Nr. naujai išaiškinamųjų sąraše 3034; unikalus objekto MC kodas 21499; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A38P) Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Mažųjų Žinėnų, Kulvos seniūnija. Pasiekiamas vykstant keliu 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta . Kirtus Kauno ir Jonavos rajonų ribą, pasukama į žvyrkelį pagal nuorodą. Pavažiavus 1,1 km iki sodybos, yra už jos, miško pakraštyje.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, esančiame Neries santakoje su Šlėnos upeliu. Aikštelė trikampė, pailga beveik šiaurės – pietų kryptimi, 160x59 m dydžio, į centrą kylanti per 45 m. Ji apsaugota sudėtinga pylimų sistema. Šiauriniame jos pakraštyje supiltas 75 m ilgio, 3,5 m aukščio, 10 m pločio, 3 m pločio viršuje pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu, besileidžiančiu į 11 m pločio, 1,3 m gylio griovį. Vakariniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės, iškastas 1 m pločio dugne, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 90 m ilgio, 1 m aukščio, 3 m pločio pylimas, nuolaidėjantis į pietų pusę. Pietiniame piliakalnio šlaite, 15 m žemiau aikštelės, irgi iškastas 5 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 130 m ilgio, 1,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Šis griovys ir pylimas palengva kyla šlaitu į šiaurės vakarus ir maždaug ties pietvakarinio šlaito viduriu virsta 4 m pločio terasa, kuri buvusio griovio vietoje skyla į 2 griovius ir tarp jų esantį pylimą.
Griovio plotis nuo aikštelės pusės - 2,5 m, gylis - 0,5 m, pylimo aukštis - 0,5 m, plotis - 3 m, antrasis griovys yra 2 m pločio, 0,5 m gylio, į terasą suplokštėjusio pylimo plotis - 8 m. Už šio pylimo, 5 m žemiau šlaite prasideda dar vienas 6 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas. Jis yra tik piliakalnio šiaurės vakariniame šlaite. Tarp abiejų šlaite esančių pylimų yra 25 m pločio neįtvirtintas tarpas. Pylimai vakariniame šlaite yra persikeitę, matyt, čia buvo senasis įvažiavimas į pilį. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio, į Neries upę skardingi, iki 43 m aukščio.
Piliakalnio aikštelės rytinė dalis nugriuvusi į Nerį, erozija ir dabar sparčiai vyksta palei visą piliakalnio ilgį. Susiformavusi įspūdinga 33 m aukščio Andruškonių atodanga. Apaugęs lapuočiais ir pušimis.
Piliakalnis datuojamas XIV a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 48000 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Vikūnų piliakalnis 24 km | Stašaičių piliakalnis 26 km Žeimių piliakalnis 18 km |
Laukagalių piliakalnis 14 km |
| |||||||
| Jaučakių piliakalnis 24 km |
|
Ruklos piliakalnis 18 km Tartoko piliakalnis 21 km | |||||||||
| Lepšiškių piliakalnis 6 km Šančių piliakalnis 5 km |
Karmėlavos piliakalnis 6 km | Rumšiškių piliakalnis 18 km Bijautonių piliakalnis 25 km | |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašas
- Vytenis Almonaitis. Didi Mažųjų Žinėnų senovė // Jonavos balsas. Jonava. 1989 m. kovo 3 d.
- Bronius Dakanis. 1994. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 1. p. 44–45 (Nr. 26).
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 238 (Nr. 44).