Lomena
Lomena | |
---|---|
Lomena prie Elektrėnų-Jonavos kelio
| |
Ilgis | 32[1] km |
Nuolydis | 184 cm/km |
Baseino plotas | 186,9 km² |
Vidutinis debitas | 1,18 m³/s |
Ištakos | Vladikiškių apylinkės |
Žiotys | Neris |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Lomena |
Lomena – upė Lietuvoje, Kaišiadorių rajono vakaruose; Neries kairysis intakas. Prasideda Vladikiškių apylinkėse, Strošiūnų miško pakraštyje. Teka į šiaurę, šiaurės vakarus. Žemupyje sudaro Jonavos ir Kaišiadorių rajonų ribą. Įteka į Nerį ties Tartoku.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Intakai:
- dešinieji – Žasla, Rudija, Uterna, Taurė, Vertimas, Nota, Neprėkšta;
- kairieji – Dumsė, Romatas, Živinta, Bistryčia, Verkstinė.
Vaga nuo ištakų iki Palomenės reguliuota. Aukštupyje upė teka melioracijos grioviais. Ilga upės vagos dalis yra ištiesinta, natūralus meandravimas prasideda už Palomenės. Kaišiadorių miesto prieigose įrengti du rekreacijai ir žvejybai skirti Girelės I ir Girelės II tvenkiniai, iš kurių ištekantis bevardis L-1 upelis yra pirmasis Lomenos intakas. Žemupyje upė smarkiai vingiuoja, kerta Gegužinės mišką. Ten įsteigtas Lomenos kraštovaizdžio draustinis, siekiant išsaugoti giliai įsirėžusius Lomenos upelio slėnius su riedulių atodangomis, senvagėmis, šaltiniais, raguvomis. Pavasario polaidžio metu Lomenos žemupiu driekiasi vaizdingas vandens turizmo maršrutas. Svarbesnės gyvenvietės prie Lomenos: Stasiūnai, Gudiena, Kaišiadorys, Palomenė, Bagdoniškės, Lomeniai, Tartokas.
Upės ekologinė būklė patenkinama.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upėvardis kilo nuo žodžio loma („įdubęs žemės plotas, klonis, slėnys“).[2] Tiesa, anksčiau užrašyta žodžio lytis Laumena (Łowmiana), tad pavadinimas gali būti kilęs ir nuo mitinės būtybės laumės.[3]
Lomena (Lamen) minima XIV a. Kryžiuočių kelių aprašymuose[4].
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Łomiana Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom V, psl. 691 (lenk.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=d55a80cd-f222-4c28-90d9-656080f83834
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Ketvirta knyga. Vilnius: Mintis, 2014.
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 434 psl.