Lietvamzdis

Lietaus vandens šalintuvas – tai stoge ar šalia jo krašto įtaisyti latakai, įlajos, vamzdynas ir išvadai. Lietaus vandens šalintuvų vamzdynas gali būti įrengiamas pastato išorėje arba viduje – išoriniai ir vidiniai vandens šalintuvai. Išorinį lietaus vandens šalintuvą sudaro pastato išorėje prie sienų pritvirtinti lietvamzdžiai, kurių įlajos pakabintos po stogo atbraila arba įtaisytas stoge. Žiemos sąlygomis, tekantis vanduo užšaldamas gali pažeisti lietaus vandens surinkimo sistemą. Kad to būtų galima išvengti, naudojami elektros kabeliai.

Išoriniai lietaus vandens šalintuvai pritaikomi tik mažiems pastatams ir pastatams su šlaitiniais stogais. Daugiaaukščiuose pastatuose su plokščiais stogais dažniausiai įrengiami vidaus lietaus vandens šalintuvai, susidedantys iš stogo tarpšlaisčiuose įtaisytų įlajų, vamzdyno (stovų, pakabinamų nuotakų, išvadų), apžiūros ir valymo įtaisų (revizijų, pravalų, apžiūros šulinių).

Lietvamzdžiai gali būti: variniai, plieniniai, aliuminiai, cinko–titano, PVC.

Dažniausi lietvamzdžių skersmenys – 50,75, 90, 110 mm.

Tam, kad patikrinti ar surenkamas vanduo nuo pastato stogo paviršiaus, reikia apskaičiuoti efektyvų stogo paviršių:

ESP = (B + C/2) x L, (m²).

Čia:

B – horizontalus atstumas nuo kampo iki kraigo, (m);
C – stogo aukštis, (m);
L – stogo ilgis, (m).

Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio istorijai ir per daug – esamai padėčiai bei naujienoms.
Jei galite, plačiau aprašykite straipsnio objekto istoriją, gali būti verta sutrumpinti esamos padėties ir naujienų aprašymą. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Šaltiniai

Pastato vandentiekio ir nuotekų šalintuvo projektavimas : metodikos nurodymai / Zita Paulauskienė ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : 2005. 113 p.
[1] Archyvuota kopija 2015-02-13 iš Wayback Machine projekto.
[2]