Lietuvos lauko raštininkas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvos lauko raštininkas (lot. notarius campestris, lenk. pisarz polny litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pareigūnas, atsakingas už kariuomenės administravimo ir materialinio-techninio aprūpinimo klausimus. Analogiškos pareigos Lenkijos karalystėje vadinosi Karūnos lauko raštininkas. Civilinės centrinės valdžios pareigų atitikmuo – Lietuvos didysis raštininkas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pareigos įsteigtos 1570 m. Nuo 1633 m. raštininkas negalėjo užimti jokių Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigų. Po kariuomenės pertvarkymo 1717 m. jo pozicijos susilpnėjo. 1775 m. įsteigus Kariuomenės departamentą, buvo vienas žemiausių departamento pareigūnų.
1790 m. Ketverių metų seimas, įvedęs karinius laipsnius, panaikino šias pareigas, o Lietuvos lauko raštininkui buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir patikėta armijos inspekcija.
Įgaliojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos didžiojo etmono, arba Lietuvos lauko etmono štabo narys, atsakingas už kariuomenės administravimą, armijos materialinį aprūpinimą ir apskaitą, atlyginimų kariams išmokėjimą. Jis taip pat pravesdavo kariuomenės apžiūras, kontroliavo ginkluotės kokybę. Lietuvos lauko raštininkas inspektuodavo Ukrainos ir Podolės pilis.